BIBLIOTHECA BALTICA

B

LITHVANIA

VILNIUS, 1997

Jonas Radvanas

RADVILIADA

VAGA

"“

JONAS RADVANAS RADVILIADA

Parenge, įvadą, komentarus ir asmenų žodynėlį parašė / Compiled, introductory article, commentaries and vocabulary of persons

by Sigitas Narbutas

Vertė iš lotynų į lietuvių kalbą / Translated from Latin into Lithuanian by Sigitas Narbutas

Įvadą vertė iš lietuvių į anglų kalbą / Introductory article translated from Lithuanian into English by Sigitas Narbutas

Apipavidalino / Designed by Eugenijus Karpavičius

Išleido / PublishedbyV AGA Gedimino pr. 50, 2600 Vilnius, Lithuania

O Bibliotheca Baltica Lietuvos nacionalinė valdyba, 1997 O Bibliotheca Baltica National Board of Lithuania, 1997 O Leidykla V AG A / Publishing House V AG A, 1997

BIBLIOTHECA BALTICA O Bibliotheca Baltica Tarptautinė valdyba, 1997 BIBLIOTHECA BALTICA G International Management Board of Bibliotheca Baltica, 1997

Printed in Lithuania

ISBN 5-415-00407-6

ŠI KNYGA ATSPAUSTA 1 500 EGZEMPLIORIŲ TIRAŽU,

IŠ KURIŲ 100 YRA NUMERUOTI

THE PRINT-RUN OF THIS BOOK IS 1 500 COPIES INCLUDING 100 NUMBERED COPIES

Nr

TURINYS

Lietuvos didybės dainius Sigitas Narbutas ix

Jonas Radvanas and his heroic epos Radivilias Sigitas Nurbutas lii

RADVILIADA

Pirma dalis 5

Antra dalis 73 Trečia dalis 133

Ketvirta dalis 203

Komentarai. Parenge S. Narbutas 245

Asmenų žodynėlis. Parenge S Narbutas 339

Tėvui, Motinai,

anais laikais

Tėvynę mokiusiems mylėti labiau negu sveikatą

Sigitas Narbutas

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Napolėonas prancūzų kareiviams al Gizos piramidžių papėdėje ištarė žodžius, kurie dabar gerai tinka ir mums, Jono Radvano Radviliados skaitytojams: „Kareiviai! Į jus žvelgia keturiasdešimt amžių!“ Perfrazavę didžiojo karve- džio žodžius, galėtume pasakyti: „Lietuviai! Į jus žvelgia ketvertas amžių!“ Kaip ir Napolėono, taip ir mūsų žodžiai reiškia viena: mes, XX a. pabaigos žmonės, dalyvaujame didelės svarbos įvykiuose - matome, kaip gražiausias mūsų senosios literatūros žiedas - lietuvių herojinis epas - sklei- džiasi Europos kultūrai.

Apie šito epo autorių Joną Radvaną Žinių iki šiol turime taip mažai, kad spėjimus apie poeto gyvenimą esame ver- čiami paremti duomenimis iš jo paties kūrinių. Nežinoma, kada ir kur Radvanas gimė. Jo eilėraščiai, poema ir epas buvo spausdinami nuo XVI a. devintojo dešimtmečio vidu- rio iki dešimtojo pradžios, tad galėtume spėti jį gimus apie XVI a. vidurį. Lietuviškų žodžių, minimų Radviliadoje, kal- binės ypatybės liudija, kad poetas arba gimė kur nors Rytų Aukštaitijoje (galbūt Vilniuje), arba ilgai čia gyveno (apie tai daugiau žr. komentaruose). Tačiau negalime atmesti prielaidos, kad poetas arba gimimu, arba literatūrine ir konfesine veikla buvo susijęs su Kaunu. Tokį spėjimą rem- tų Pauliaus Oderborno knygos pėdsakai Radviliadoje (apie tai bus papasakota toliau).

ix >

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Lotyniškai parašytas herojinis epas stebina puikiu klasi- kinės romėnų literatūros išmanymu. Radvanas imituoja ir cituoja Katulo, Vergilijaus, Tibulo, Propercijaus, Ovidijaus, Cicerono, taip pat Stacijaus, Silijaus, Klaudiano, Prūden- cijaus, galbūt Lukrecijaus, Senekos, Valerijaus Flako ir kai kurių kitų autorių kūrinius, vartoja šiems rašytojams bū- dingus epitetus ir metaforas. Radviliadoje taip pat esama tokių dalykų, kurie rodo, kad Radvanas skaitė Homėrą, galbūt Hėsiodą, taigi mokėjo senąją graikų kalbą. Iki jezu- itų kolegijos atidarymo 1570 m. Lietuvoje nebūta aukštes- niųjų ir aukštųjų mokyklų. (Vargu ar poetas mokėsi 1539— 1542 m. Vilniuje veikusioje Abraomo Kulviečio gimna- zijoje.) Galima spėti, kad Radvanas mokslų semesi svetur, drauge su kuriuo nors aukštakilmiu studentu išvykęs į Va- karų Europos universitetus. Kai kurie tyrinėtojai! poetui vietos ieško tarp Jono arba Grigo Chodkevičiaus palydovų, tačiau iki šiol neturime patikimų duomenų, kurie paremtų tokias prielaidas.

Kaip kiti mūsų literatūros pradininkai: Augustinas Ro- tundas (iki nobilitacijos 1568 m.), Andrius Volanas (iki bajorystės patvirtinimo 1569 m.) ar Motiejus Strijkovskis?, Radvanas greičiausiai nebuvo bajoras. Jo pavardės neran- dame nei Alberto Kojelavičiaus-Vijūko, nei Kasparo Nie- sieckio, nei Adamo Bonieckio, nei kito autoriaus herbyne ar genealoginėse lentelėse. Baigęs mokslus, jaunas vyras vietą gyvenime privalėjo užsitikrinti kliaudamasis talen- tu, o ne kilme ir giminystės ryšiais. Tokį spėjimą paremtų sąsajos tarp Strijkovskio ir Radvano kūrinių. Antai vienoje iš ankstyvųjų poemų, Dorybės šauklyje, Strijkovskis pa- brėžia, kad tikroji dorybė pelnoma darbu ir talentu:

-X-

A

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Turi papuošti savo bajorystę

ne svetimu herbu - sava dorybe,

ne protėvių darbais — triūsu savuoju; bajoro šlovę

paremk ne giminyste - savo darbu!

Kiek daug žmonių iš giminės be garso

iškilo ir dabar didžiai kilmingi: ištikimybė,

narsa ir žygdarbiai herbus jiems pelnė!

O pažiūrėk, kas buvo jų seneliai;-

malūnininką, mūrininką rasi, siuvėją, stalių“.

Zbystawas Wojtkowiakas taikliai pastebi, kad neilgai trukus po to, kai Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis parėmė Strijkovskį materialiai, pastarojo ambicijos dėl ba- joriškos kilmės nuslopo ir jis dorybės temai didesnio dė- mesio nebeskyrė“.

Radvanas epe ne sykį kalba apie dorybę ir reiškia min- tis, kurios buvo svarbios visųpirm nekilmingam žmogui. Pavyzdžiui, Radviliadoje (I, 336-340) poeto Mūsajo lūpo- mis Radvanas pamoko jaunąjį Mikalojų Radvilą:

Jeigu likimas tave pasodinęs į Persijos sostą

būtų, užtektų tada kilmingumo, karališko kraujo, bočių vaškinių veidų; tik nepratę lietuvių valdovai šitaip pelnyti garbės: ne krauju, o dorybe jie remias, rangais nevaržo savęs ir gimdytojus žygiais pranoksta.

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Radviliados pabaigoje (IV, 215-327) poetas išvardija LDK didžiojo etmono nuopelnus Dievui, Tėvynei ir karaliui, pa- brėždamas, kad Mikalojus Radvila Rudasis gyveno, dorybe prilygdamas aukštai savo kilmei (IV, 223), trokšdamas ne atrodyti, o būti geru žmogumi: ištikimu karaliaus valdi- niu, atsidavusiu Tėvynės gynėju ir geru šeimininku (IV, 257-260), ugdydamas prigimtas savybes, kurios ilgainiui darė jo balsą svarų seime, o jo ranką - sunkią mūšio lauke (IV, 261-262 ir toliau).

Radvanas buvo susijęs su evangelikų reformatų sąjū- džiu Lietuvoje. Apie tai liudija žinios apie jį Andrzejaus Wegierskio knygose“, taip pat jo eilėraščiai, išspausdinti Grzegorzo iš Žarnovco Evangelikų postilės apgynime“, prieš Vilniaus evangelikus nukreiptas anoniminis satyrinis vei- kalas Teologijos tezės?. Radviliadoje taip pat esama vertini- mų, suprantamų ne kataliko, o evangeliko lūpose. Pavyz- džiui, rašydamas apie Radvilos Rudojo asmenybę, poetas nedviprasmiškai pasako (IV, 224-229);

Viešpaties niekas labiau už jį nebijojo, ir niekas negerbė taip kaip jisai Evangelijos, tad malonėjo grįžti dar kartą dėl jo Senoji Religija žemėn.

Šitaip gyveno tėvai, kuriuos šitoji Mergelė

valdė prieš tai, kai pikta nedorybė pasklido ir Dievo meilę užmiršus tauta pagarbino Romos tironą.

Visiškai neturime duomenų, kurie plačiau nušviestų Radvano vietą LDK evangelikų bendruomenėje.

- Xi -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Lietuvių herojinio epo autoriaus kūryba iki šiol nėra ištirta pakankamai. Vis dėlto ir tie jo kūriniai, kurie anks- čiau pateko į literatūros istorikų akiratį, leidžia spėti Rad- vaną buvus labai reikliu sau kūrėju, rašiusiu nedaug. Dabar mes žinome keturiolika jo eilėraščių, poemą, sukurtą Kris- tupo Manvydo Dorohostaiskio ir Sofijos Chodkevičiūtės vestuvėms, ir Radviliadą.

Pirmasis eilėraštis, parašytas greičiausiai Radvano“, išspausdintas vienoje Andriaus Chžonstovskio knygoje?. Jos leidimą parėmė Žemaičių pakamaris Venclovas Šeme- ta. Eleginiu distichu parašytame dešimties eilučių eilė- raštyje Radvanas atskleidžia grakščią paralelę tarp mece- nato herbe pavaizduotos Gulbės ir tarsi gulbė skaisčios dieviškos Dorybės, kurią garbinąs mecenatas. Poetas ragi- na Šemetą narsiai ginti Tėvynę ir pavyti visus jos priešus taip, kaip Gulbė kovoje priverčia sprukti plėšikus Erelius (praedones aguilas; prisiminę, kieno herbe buvo Erelis, nesunkiai suprasime, kodėl poetas kūrinį tepasirašė inicialais).

Antras Radvano kūrinėlis išspausdintas Andriaus Rim- šos poemoje Deketeros akroama, tai yra Dešimtmetis pasa- kojimas“?, Eleginiu distichu parašytame ketureilyje poetas sveikina Vilniaus vaivadą Kristupą Radvilą ir džiaugiasi, kad šis - karo perkūnas, nedraugų pražūtis ir Tėvynės išganymas - įvarė tiek baimės visai Maskvos valstybei. Tre- čias Radvano eilėraštis žinomas iš Volano knygos Asser- tionum de Eucharistia falsarum... ab Immanuele Vega Vilnensi lesuita publicatarum confutatio (V., 1586). Estreicheris nu- rodo, kad šiame veikale buvo išspausdinta Radvano epi-

- Xi -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

grama autoriui". Deja, apie ją nieko pasakyti negalime, nes Volano knyga iki mūsų dienų neišliko.

Netrukus pasirodžiusioje poemoje Epitalamijas šviesiojo ir prakilniojo pono Kristupo Manvydo Dorohostaiskio ir kilmingiausios šviesiosios panelės Sofijos Chodkevičiūtės vestuvėms'* Radvanas skelbia pasauliui apie jauną lietuvį Kristupą, Tėvynės ir religijos viltį. Vertas dėmesio kūrinio siužetas. Jupiteris sukviečia dievus į Olimpą aptarti že- miškų reikalų. Dievų ir žmonių tėvui neaišku, garbina ar ne žemės įnamiai dangaus gyventojus. Galbūt reikia žemę paskandinti tvane? Tada ima kalbėti Merkurijus ir pa- pasakoja dievams baisių dalykų apie Europos valstybes. Romoje, kuri anksčiau garsėjusi dievotumu, viešpataujanti stabmeldystė ir Bakcho orgijos. Prancūzijoje prieš teisėtą karalių Henriką ranką pakėlęs Guize'as. Vokietijoje ruošia- masi karui. Toliau Merkurijus pasakoja, kaip jis, pasilipęs ant aukščiausio Karpatų kalno, regėjęs Lietuvą, kurios galybei pradžią kadaise davę išeiviai iš Romos. Galingosios Lietuvos pasiuntiniai skubėję į Varšuvą, kur susirinkęs Seimas aptarti karo su Turkija. Čia tarp garbingų senatorių dievų pasiuntinys regėjęs dorybingą jaunuolį Kristupą Manvydą, kuriam pranašaujama didi ateitis.

Baigus kalbėti Merkurijui, dievai ima klegėti: nedorus žmones reikią nubausti antruoju tvanu. Tačiau Jupiteris parodo dievišką išmintį ir taria: dievų pareiga — ne tik bausti kaltuosius, bet ir apdovanoti dorybinguosius. Tegu kiekvienas dievas skiria ką nors gerajam Kristupui. Tuomet Junona pažada jaunuoliui didelę valdžią ir aukštas vietas valstybėje, Minerva - išmintį, o Venera - gražuolę Sofiją

- XIV -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Chodkevičiūtę į žmonas. Poema užbaigiama laimės linkė- jimais jaunavedžiams.

Dievai, mūsų minimi dėstant poemos turinį, iš tiesų šio- je poemoje mažai pastebimi. Didžiąją kūrinio dalį sudaro neabejingo Žmogaus pasakojimas apie politikos įvykius ir karus anų laikų Europoje. Poetas Merkurijaus lūpomis sielojasi dėl žemės įnamių puolusios dorovės, nykstančio dievotumo ir keliamų vaidų. Jų priežastis, Radvano aki- mis,- popiežių vykdoma politika. Romos intrigas jis įžvel- gia tiek Prancūziją krečiančiose pilietinėse kovose, tiek Ispanijos ir Anglijos konflikte. Tačiau poetas nesutirština spalvų, tapydamas Amžinojo miesto nuopuolį. Lietuvių humanistui širdį labiau skauda dėl bėdų, kurias patyrė Europa. Jis aprauda sugriautus Europos miestus, išde- gintus derlingus laukus ir išžudytus žmones. Radvano humanistinis patosas dar labiau sujaudina, kai prisi- mename, kad dėl svetimų nelaimių sielojasi žmogus, pats visa tai ne taip seniai matęs savoje Tėvynėje - juk nuo Li- vonijos karo pabaigos tebuvo prabėgę šešeri metai.

Epitalamijas nedaro slegiančio įspūdžio. Dievų daly- vavimas žemės įvykiuose ir laiminga poemos pabaiga lei- do anų laikų skaitytojui tikėti stosiančiu gražiu gyvenimu bendroje lenkų ir lietuvių valstybėje ir apskritai Europoje. Šių dienų žmonės turėtų įvertinti ir poemos humanizmą, ir autoriaus originalumą,- Radvanui pavyksta susieti vestuvių temą ir audringą Europos gyvenimą.

Ispanijos laivyno sutriuškinimas prie Anglijos krantų sieja šią poemą su kitais Radvano kūriniais. Minėtame Grzegorzo iš Žarnovco Evangelikų postilės apgynime 1591 m.

- XV -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

išspausdinti trys epo autoriaus eilėraščiai. Pirmuose dvie- juose Radvanas apdainuoja knygos mecenatų Mikalojaus ir Kristupo Dorohostaiskių herbą: šešiakampę žvaigždę ir mėnulį. Pirmame eilėraštyje poetas ragina žvaigždę tvirtai laikytis žvaigždėto dangaus skliaute, prašo mėnulio at- spindėti Saulės šviesą, o galop meldžia abu šviesulius dosniai šviesti „Palemono žemėms“. Antrame eilėraštyje Radvanas pataria mėnuliui nestoti skersai kelio Saulei, antraip jis nustosiąs šviesti ir žemės šešėliai uždengsią jį amžiams. Šio eilėraščio paskutinėje eilutėje paminėtas Kristaus vardas (Saulė - tai Kristus) suteikia abiem kū- rinėliams netikėtą prasmę: Dorohostaiskiai iš tikrųjų raginami išsaugoti evangelikų tikėjimą ir skleisti jį Lietuvoje.

Trečias eilėraštis, dedikuotas Evangelikų postilės apgynimo autoriui - sudėtingas dvidešimt dviejų alkajinių strofų kūrinys. Jame poetas aukština Grzegorzą iš Žarnovco — evangelikų rašytoją, kurio knygos šalinančios krikščionių paklydimus, pamokančios ereziarchus ir pasmerkiančios popiežių. Apgynimo autoriaus papomachija irgi vaiz- duojama ne tiesmukai. Eilėraščio pradžioje paminėjęs krikščionių pasauliui grasinančią Otomanų galybę ir pragaištingą popiežių mokymą, nukreiptą ne prieš mu- sulmonus, bet prieš tikėjimo brolius, mūsų poetas toliau vaizduoja, kaip, patartas „Romos tirono“, Ispanijos karalius 1588 m. pasiuntęs prieš Angliją „Nenugalimąją armadą“ ir kaip triumfavęs tikrojo tikėjimo įkvėptas anglų kareivių ginklas. Paskutinėse trijose kūrinio strofose Radvanas pranašauja amžiną gyvenimą Grzegorzo iš Žarnovco kny- gai, kuri pasmerkianti tokius popiežiaus patarimus, nedorą

- Xvi -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

politinę veiklą ir demaskuojanti jėzuitų darbus. Ir dėl evangelikų tikėjimo patoso, reiškiamo ne nuogu pamo- kymu, o vaizdu, ir dėl istorinių realijų („Nenugalimosios armados“ sutriuškinimo 1588 m. liepos mėn.) šis Radvano eilėraštis laikytinas vienu iš reikšmingesnių kūrinių visoje XVI a. lotynų kalba sukurtoje Lietuvos poezijoje.

1592 m. buvo išspausdintas herojinis epas Radviliada“, apdainuojantis Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimą ir žygius. Lenkų istoriografijoje šie leidimo metai nurodomi, pradedant XIX a. pradžia“. Lietuvių istoriografijoe ir literatūros istorijoje laikomasi nuomonės, kad Radviliada buvo išspausdinta 1588 m." Ši data, paremta tokio au- toriteto kaip Estreicheris'“, atsirado neteisingai supratus Radviliados antraštiniame puslapyje išspausdintą chro- nogramą (I) I) IIXC. Reikia pasakyti, kad toks metų žymė- jimas yra būdingas tik to laikotarpio, XVI a. paskutinio ketvirčio - XVII a. pradžios, spaudiniams. Pavyzdžiui, 1588 m. Bazelyje išspausdintoje Reinholdo Heidensteino knygoje De bello Moscouitico, guod Stephanus rex Poloniae, gessit commentariorum libri VI leidimo metai pažymėti chronograma (I) I) XXCVIII. Tais pačiais metais Torūnėje išspausdintas pedagogikos veikalas Institutionis literatae, sive De discendi atgue docendi ratione, tomus tertius turi chronogramą (I). I). XXCIIX. 1592 m. Poznanėje išėjusioje Petro Skargos knygoje Upominanie do ewangelikėw i do wszystkich spolem nie katolikėw leidimo metai pažymėti lotyniškais skaitmenimis M. D. XCII.

Kaip matyti iš čia pateiktų pavyzdžių, lotyniški skait- menys, žymintys dešimtis ir vienetus, tuo laikotarpiu bū-

- XVII -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

davo užrašomi ir prieš, ir po raidės C, kuri žymi šimtą. Labai retai kuriame spaudinyje aštuoni esti pažymėti IIX (kaip aukščiau minėtame pedagogikos veikale; įprastas žymėjimas - VIII). Vis dėlto jokioje anuo metu išspaus- dintoje knygoje neteko užeiti aštuoniasdešimt aštuonių, pažymėtų IIXC. Tam reikalui autoriai ir spaustuvininkai vartojo skaitmenis LXXXVIII arba XXCVIII.

Jau aptartas Radvano eilėraštis „Ad Gregorium Zar- nouecium, authorem Apologiae“, išspausdintas Gzegorzo iš Žarnovco Evangelikų postilės apgynime, irgi pažymėtas chronograma (I) I) IXC. 3. Non: Martij. Apgynimo ant- raštiniame lape pažymėti 1591 leidimo metai ir šioje chro- nogramoje nurodytieji yra tie patys.

Kaip matyti iš Skargos knygos antraštinio lapo, 92-ieji leidimo metai būdavo žymimi XCII. To laikotarpio knygose ši chronograma - dažniau pasitaikantis metų užrašymo būdas. Radvano Radviliados antraštiniame puslapyje esan- tis skaitmuo IIXC - kur kas retesnis, tačiau ir jis žymi tuos pačius - 92 - metus: jie gaunami, iš šimto (C) atėmus aštuonis, kuriuos žymi IIX. Be to, Radviliados tekste minimi įvykiai, atsitikę apie 1588 m. ir vėliau. Iš visų bene iškal- bingiausias yra Radvilos Rudojo sūnaus Mikalojaus mir- ties paminėjimas (Radiv. IV, 518-520 ir paraštės pastaboje). Radvanas apie tai rašo kaip apie nelaimę, nuo kurios spėjo praeiti šiek tiek laiko, ir tatai būtų suprantama, jei tartume, kad Radviliada užbaigta 1591-ųjų pabaigoje ar 1592-ųjų pradžioje: Naugarduko vaivada Mikalojus Radvila, Rudojo sūnus, mirė 1589 m. gruodžio 18 d.; kitų metų pradžioje jį palaidojo Radvilų šeimos kapavietėje Dubingiuose".

- xviii -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

1592 m. - reikšminga data lietuvių kultūrai ne vien dėl Radviliados. Maždaug tuo laiku mirė Motiejus Strijkovs- kis - autorius, kuriuo Radvanas neabejotinai rėmėsi, kur- damas herojinį epą.

Būsimas Lietuvos pirmosios spausdintinės istorijos autorius gimė 1547 m. kovo 21 d. Strikove, Lenčicos vai- vadijoje. 1552-1563 m. Strijkovskis mokėsi Bžezinų para- pinėje mokykloje. 1563 m. pavasarį Lenkijos pasiuntinio svitoje atvykęs į Lietuvą, mūsų istorikas su ja susiejo visą likusį gyvenimą. 1564-1570 m. jis tarnavo žvalgu Rytų fronte, LDK ir Maskvos pasienyje, o 1570 -1573 m. ka- reiviavo Vitebske stovėjusioje lietuvių įguloje. Kareivystės laikotarpiu Strijkovskis susidomėjo Lietuvos istorija, pra- dėjo rinkti medžiagą būsimiems tyrinėjimams, lotynų ir lenkų kalbomis parašė pirmuosius literatūros ir isto- riografijos veikalus. 1574 m. Strijkovskis buvo išvykęs į Krokuvą, kur pasitiko naująjį Lenkijos karalių Henriką. 1574-1575 m. mūsų istorikas su Andrzejaus Taranowskio pasiuntinybe lankėsi Konstantinopolyje, pakeliui rinko medžiagą Kronikai. 1575 m. sugrįžęs į Krokuvą, jis kurį laiką darbavosi Lenkijos sostinės archyvuose. Tais pačiais me- tais jis per Palesę išvyko į Lietuvą. 1576-1578 m. kuni- gaikščių Olelkaičių rūmuose Strijkovskis parengė spaudai eiliuotą Lietuvos istoriją, pavadintą Apie lietuvių, žemaičių ir rusų šlovingos tautos pradžią, giminių kilmę, galybę ir didvyriškus darbus kovų laukuose ir namie“. Mirus globė- jui Jurgiui Olelkaičiui, Strijkovskis 1578 m. pabaigoje ar 1579 m. pradžioje atsidūrė Medininkuose, kur per keletą metų parengė spaudai Kroniką". 1580 m. vasarą jis per Lie- poją išvyko į Karaliaučių spausdinti šio savo opus vitae.

- XIX -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

1582 m. baigęs spausdinti Kroniką, Strijkovskis grįžo į Že- maitiją. 1586 m. pabaigoje jį aptinkame klebonaujantį Jur- barke. Spėjama, kad mūsų istorikas mirė 1588-1590 m. LDK siautusio maro metu arba netrukus po šios epidemijos".

Radviliadą ir Strijkovskio veikalus apie Lietuvos istoriją sieja daug kas. Svarbiausia juose yra patriotinė Lietuvos vaizdavimo tendencija. Mat Radvanas ir Strijkovskis pla- čiau nei kiti autoriai, jų amžininkai, aprašė Publijų Liboną, arba Palemoną, ir jo atvykimą į Lietuvą, pavaizdavo kara- lių Mindaugą ir kunigaikštį Gediminą, apdainavo Vytautą Didįjį, Radvilą Rudąjį ir daugybę kitų senovės karvedžių. Suprasdami asmenybės reikšmę istorijoje, abu rašytojai vaizdavo tuos mitinius ir tikrai gyvenusius karžygius, kurie kūrė Kunigaikštystę ir pasižymėjo, gindami bei stiprin- dami Lietuvos nepriklausomybę.

Sąsajos su Strijkovskio kūriniais atsispindi taipogi Rad- viliados kalboje. Pavyzdžiui, vienoje herojinio epo vietoje paminėtoji upė (Radiv. II, 437: acc. sg. Solonan) aprašoma Strijkovskio eiliuotame pasakojime Apie lietuvių, žemaičių ir rusų šlovingos tautos pradžią, giminių kilmę, galybę ir didvyriškus darbus?'. Tačiau Solionajos upės vardas tėra vienintelis aiškus liudijimas, siejantis eiliuotąją Lietuvos istoriją ir Radviliadą. Herojiniame epe neatsispindi jokia ki- ta Strijkovskio kūrinio Apie lietuvių, žemaičių ir rusų šlovin- gos tautos pradžią vieta, kuria šis kūrinys skiriasi nuo Kro- nikos ir kuri kur kas labiau galėjo veikti patriotiško skai- tytojo vaizduotę nei pasakojimas apie druskos gavybą Sta- raja Rusos apylinkėse. Todėl tenka pagrįstai abejoti, kad Radvanas būtų skaitęs Apie lietuvių, žemaičių ir rusų šlo- vingos tautos pradžią. Abejones ypač stiprina ta aplinkybė,

- XX -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

kad eiliuotoji istorija taip ir liko rankraštyje: pirmą kartą šis kūrinys tebuvo išspausdintas 1978 m.22

Dėl eiliuoto pasakojimo Apie lietuvių, žemaičių ir rusų šlovingos tautos pradžią įtakos Radvanui tegalime spėlioti, o Strijkovskio Kronika jam padarė ženklų poveikį. Šitai parodo Radviliados kalba ir turinys. Iš abejonių nekeliančių liudijimų minėtinas Radvano pavartotas prūsų epitetas veteres (senieji; Radiv. I, 82 ir kitur; tai pastovus prūsų apibūdinimas Kronikoje, žr. p. 13, 19, 25, 31, 32, 36 ir to- liau“), alanų narsumą nusakanti frazė fortia pectora (nar- sios krūtinės; Radiv. I., 82; ta pačia fraze alanai apibūdi- nami Kronikos p. 18), jotvingį apibūdinanti frazė intrepidus mortis (nebijąs mirties; Radiv. I, 81; beveik tais pačiais žodžiais Strijkovskis charakterizuoja jotvingius Kronikos p. 339 ir kitur). Iš turinio „skolinių“ pažymėtinos herojinės giesmės, apie kurias Radvanas rašo Radiv. III, 113-114. Šias giesmes Strijkovskis mini daugelyje Kronikos vietų (p. 338, 396, 423, 470), cituoja priedainio (?) žodžius „Lado, lado“. Tik Kronikoje (p. 124) Strijkovskis aprašo Kijevo kunigaikštienės Olgos kerštą Iskorostenio gyventojams (jį Radvanas mini Radiv. III, 180-181), kunigaikščio Svia- toslavo mirtį nuo lietuvio Kureto rankos ir taurę su įrašu, kurią iš Sviatoslavo kaukolės liepęs padirbdinti Kuretas (p. 127-129; Radiv. III, 182-185). Radvano paminėtą „Narimanto raitelį“ (Radiv. III, 275-276), t. y. LDK herbo Vytį, irgi surandame Kronikoje (p. 364): joje Strijkovskis plačiai aprašo, kaip Traidenio sūnus Lauras, nugalėjęs Daumantą ir atkeršijęs už tėvo nužudymą, pasiūlė susi- rinkusiems į Kernavę lietuvių didikams didžiuoju kuni-

- XXI -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

gaikščiu išsirinkti Vytenį, sakydamas: „Mano dėdės Nari- manto herbe buvo pavaizduotas šarvuotas raitelis, kuris reiškia tėvynės gynėją. Lietuvą iš visų pusių supa priešai, tad reikia, kad jos valdovu būtų išrinktas žmogus, galintis tėvynę apginti kardu, kaip kad herbe esantis Vytis“. Rad- vano primintas (Radiv. III, 284-285) 1406 m. įvykis (Vy- tautas, sužinojęs, kad Lietuvos pasienyje maskviškiai nuskriaudė jo valdinius, nieko nelaukdamas puolė Mask- vą) irgi beveik tas pačiais žodžiais aprašytas Kronikoje (p. 515-516). Šios Radviliados vietos parodo, kad Radva- nas skaitė Kroniką ir ja rėmėsi, kurdamas herojinį epą“. Kitu Radviliados šaltiniu galėjo būti viena iš įdomiausių ano meto biografinių apybraižų - Pauliaus Oderborno Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyve- nimas“. Apybraižos autoriaus gyvenimas ir kūryba glau- džiai susijusi su Lietuva, tačiau mūsų literatūros istorikų iki šiol netyrinėta ir neaptarta. Oderbornas gimė apie 1555 m. Bartoje (Barth), Prūsijos vakarinėje dalyje. 1570- 1574 m. jis studijavo Rostoko universitete. Apie tolesnį jo likimą iki 1578 m. žinių neturime. 1578 m. Oderborną su- tinkame Vilniuje. Čia jis buvo liuteronų pamokslininku, galbūt dalyvavo 1578 m. birželio 20 d. įvykusiame Lietu- vos reformatų sinode, kurį globojo Radvila Rudasis. Tų pačių metų pabaigoje Oderbornas buvo Karaliaučiuje or- dinuotas ir tapo karo kapelionu: dalyvavo 1579 m. Stepono Batoro karinėje kampanijoje, kurios metu karalius grąžino Lietuvai Polocką. Apie 1579-1580 m. Oderbornas užėmė liuteronų pastoriaus vietą Kaune. Remiamas įtakingų žmonių, 1587 m. jis tapo pirmuoju Rygos Šv. Petro baž-

- XXII -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

nyčios pastoriumi. Čia Oderbornas aktyviai reiškėsi konfesiniame ir politiniame miesto gyvenime. Galbūt ko- kia nors jo aktyvios politinės veiklos nesėkmė nulėmė to- lesnį jo likimą: 1593 m. Oderborną sutinkame Kuršo ku- nigaikščio Friedricho rūmuose Jelgavoje. Remiamas šio ku- nigaikščio, Oderbornas 1597 m. tapo Jelgavos Šv. Trejybės bažnyčios vokiečių pamokslininku. Čia, Jelgavoje, Oder- bornas 1604 m. ir mirė“.

Oderborno kūrybinį palikimą sudaro dvejopi raštai: te- ologinio turinio veikalai ir poezija bei proza. Bene reikšmin- giausias jo kūrinys yra minėtas Maskvos didžiojo kunigaikš- čio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas, aprašytas lotyniškai. Šios knygos leidimas XVI a. buvo dar kelis kartus pakartotas Vokietijoje: 1594 m. Vitenberge ir 1600 m. Frankfurte (rin- kinyje, pavadintame Rerum Moscovitarum auctores varii). Gyvenimas buvo išverstas į vokiečių kalbą ir taip pat kelis kartus išspausdintas (1588, 1589, 1596 ir 1698 m.).

Ivano Vasiljevičiaus gyvenimą Oderbornas parašė Kau- ne*, pasirėmęs savo paties įspūdžiais, taip pat kitų Livonijos karo dalyvių, LDK pasiuntinių Maskvoje pasa- kojimais?. Turinio įtaigumas, pasakojamų įvykių auten- tiškumas, puiki lotynų kalba patraukia skaitytojo dėmesį nuo pat pirmų knygos puslapių. Autorius vaizduoja ne tik Ivano IV tėvų skandalingas asmenybes, Maskvos ku- nigaikščio rūmų intrigas, paties Ivano IV tragišką ir šiurpų gyvenimą. Šioje biografinėje apybraižoje randame žinių apie Maskvos kunigaikštystės kaimynus, apie šios vals- tybės sudėtingą ir įdomią istoriją, religiją bei gamtą, kasdienį valdinių gyvenimą ir maskviškių papročius.

- XXIII -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Nemažai vietos knygoje skiriama Livonijos karui, ypač jo pradžiai (Tartu vyskupystės niokojimui, Polocko užė- mimui) ir pabaigos įvykiams (mūšiui prie Cėsių 1578 m., Stepono Batoro karinėms kampanijoms 1579-1581 m.). Autorius vaizduoja taip pat žymesniuosius LDK kar- vedžius: Andrių Sapiegą, Johaną Biuringą, Mikalojų Rad- vilą Rudąjį ir Kristupą Radvilą Perkūną, pasižymėjusius šiame kare žygiais ir pergalėmis.

Įspūdingas Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano Vasil- jevčiaus gyvenimas patraukė ir Radvano dėmesį: kai kurie įvykiai, aprašyti tik šioje Oderborno knygoje, atsispindi ir Radviliadoje. Ypač iškalbinga Radviliados trečios giesmės pabaiga (796-882), kurioje poetas apdainavo Dievo pers- pėjimus Ivanui IV prieš 1578-1581 m. Maskvą ištikusias nelaimes. Dauguma čia suminėtų dangaus ženklų sietini su antikos tradicija, bet vienas byloja apie Oderborno įtaką. 843-874 eil. Radvanas aprašo antkapinį akmenį, kuris 1577-1578 m. žiemą nukrito iš dangaus ir sukėlė tikrą su- maištį tarp žmonių, taip pat ir Maskvos valdovo rūmuose. Kartu su kitais Dievo perspėjimais šį atstikimą Ivano Vasil- jevičiaus gyvenime aprašė Oderbornas, tik kur kas plačiau, nurodydamas aukų skaičių ir suminėdamas žmones, ku- rie Ivanui IV mėgino išversti akmenyje buvusį įrašą nesu- prantama kalba“.

Trečiuoju šaltiniu, sudarančiu Radviliados siužeto pag- rindą, tapo Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas. Bū- * simasis karvedys gimė 1512 m. Vilniaus kašteliono Jurgio ir Barboros Radvilų šeimoje. Mokėsi tėvų namuose, vėliau savo luomui būtinų žinių bei įgūdžių sėmėsi karaliaus

- XXIV -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

rūmuose Krokuvoje. 1534-1535 m. jis dalyvavo karo veiks- muose prieš Maskvą, su tėvu ėmė Starodubą 1535 m. Greičiausiai tik po tėvo mirties 1541 m. Radvila labiau atsidėjo politinei veiklai. 1544 m. rugsėjo-spalio mėn. jis dalyvavo LDK seime Lietuvos Brastoje; seimo metu sosto įpėdinis Žygimantas Augustas buvo vainikuotas didžiojo kunigaikščio kepure, o Radvila gavo LDK taurininko pa- reigybę. 1546 m. Radvila tapo LDK medininku, prižiū- rėjusiu ir tvarkiusiu kunigaikščio girias bei medžiokles.

Jo gyvenimui didelės įtakos turėjo sesers Barboros ir Žygimanto Augusto meilė. Kartu su pusbroliu Mikaloju- mi Radvila Juoduoju LDK medininkas įdėmiai sekė įvy- kių raidą ir ją kreipė sau bei Lietuvai naudinga linkme. 1547 m. birželio ar liepos mėnesį Žygimantas Augustas ir Barbora Goštautienė Vilniuje slapta susituokė. Nuo sutuok- tuvių dienos abu Radvilos aktyviai veikė, kad santuoką pripažintų Lenkijos ponai, o Barbora būtų vainikuota Lenkijos karaliene. 1547 m. gruodžio 10 d. Radvilos iš imperatoriaus Karolio V gavo kunigaikščio titulus, ku- riuos gruodžio 14 d. jiems patvirtino Romos karalius Ferdinandas I.

1548 m. balandžio 17 d. Barbora buvo oficialiai pristaty- ta Vilniuje susirinkusiems LDK ponams kaip Žygimanto Augusto žmona. LDK kunigaikščiui netrukus išvykus į seimą Piotrkove, Radvila Rudasis su seseria liko Lietuvoje ir ruošėsi būsimai sunkiai kelionei į Lenkiją. Rugsėjo mėnesį abu, lydimi didelės puošnios palydos, iškeliavo į Karalystę.

Apsistojęs su Žygimanto Augusto žmona Radome, Radvila Rudasis darė viską, kad palenktų lenkų ponus į savo pusę. 1549 m. jis pats nuvyko pas vieną iš didžiausių

- XXV -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

karalaičio vedybų su lietuve priešininkų Piotrą Kmitą ir užsitikrino jo paramą. Visų Radvilų pastangas lydėjo sėkmė. 1550 m. gruodžio 7 d. Radvila Rudasis dalyvavo sesers Barboros karūnavimo ceremonijose

Nuo 1549 m pradžios Radvila Rudasis daugiau dėme- sio ir laiko skyrė Lietuvos reikalams. Rugsėjo mėnesį į Volynę įsiveržus totoriams, jis vadovavo LDK kariuo- menei, išžygiavusiai atmušti priešų antpuolio. Susikauti su jais neteko, nes lietuvių pulkai Volynę pasiekė spalį, kai totorių ir pėdos buvo ataušusios. Karinė sėkmė (vis dėlto totoriai LDK nebegrasino) ir galbūt artimi ryšiai su Žygimantu Augustu tų pačių metų gruodžio pradžioje pelnė Radvilai Rudajam Trakų vaivados pareigybę“.

1556 m. Livonijos Ordino magistras Wilhelmas von Furstenbergas suėmė Rygos arkivyskupą Wilhelmą ir apkaltino išdavyste. Arkivyskupą giminystės saitai siejo su Žygimantu Augustu, tad pastarasis drauge su kitu Wilhelmo giminaičiu, Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu, įsikišo į Livonijos galingųjų konfliktą.

Trakų vaivada buvo aktyvus visų įvykių dalyvis. 1556 m. jis buvo paskirtas 1.DK kariuomenės etmonu ir su lietuvių pulkais patraukė prie Livonijos sienų. Etmonas laikėsi nuomonės, kad konfliktą reikia spręsti ginklu. Tuo tarpu Vilniaus vaivada Radvila Juodasis, Žemaičių vys- kupas Jonas Domanovskis ir kai kurie kiti LDK ponai pa- tarė Žygimantui Augustui susilaikyti nuo karinės akcijos ir ginčą išpinti taikiu būdu. Jų nuomonė buvo svaresnė, ir 1557 m. Pasvalyje Žygimantas Augustas ir Wilhelmas von Furstenbergas sudarė tris sutartis. Viena iš jų, pasirašyta

- XXVI -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

rugsėjo 14 d., skelbė apie LDK ir Livonijos Ordino karinę sąjungą prieš galimą Maskvos agresiją.

Ši sutartis Ivanui IV tapo dingstimi pradėti Livonijos karą, trukusį dvidešimt penkerius metus, nusinešusį tūks- tančius gyvybių Livonijoje, Lietuvoje ir Maskvos valstybėje, sunaikinusį turtingąją Livoniją ir sugriovusį daugel Lie- tuvos ir Maskvos valstybės miestų bei garsių tvirtovių.

Į 1558 m. prasidėjusius karo veiksmus Lietuva įsikišo tik 1561 m. rugpjūčio mėn. Etmono Radvilos Rudojo va- dovaujami lietuvių pulkai puolė ir po kelių savaičių apgul- ties rugsėjo pradžioje užėmė Tarvastos tvirtovę. 1562 m. Ivano IV kariuomenė, vedama kunigaikščio Anrejaus Kurbskio, nusiaubė LKD pasienio sritis. Paties Ivano IV vadovaujama, Maskvos kariuomenė 1563 m. vasario 15 d. užėmė Polocką, kurį gynė vaivada Stanislovas Davaina ir lietuvių bei lenkų įgula.

Karvedžio gyvenime turbūt būna vienas, bet pats svar- biausias mūšis, kurį laimėjęs jis pelno nemarią nugalėtojo šlovę, šimtmečiais gyvenančią žmonių lūpose. Radvilos Rudojo gyvenime toks buvo Ulos mūšis, įvykęs 1564 m. sausio 26 d. netoli Čiašnikų, buvusio Ivansko kaimo lau- kuose. Pergalė šiose svarbiose kautynėse buvo pasiekta Neatsitiktinai: Radvila viską darė, kad įvykiai klostytųsi jam palankiai.

Užėmęs Polocką, Ivanas IV rengėsi tolesniam Lietuvos žemių nukariavimui. Į Maskvos kunigaikščio stovyklą dar 1563 m. vasario 20 d. atvyko LDK pasiuntinybė, įgaliota tartis dėl paliaubų ilgesniam laikui. Ivanas IV sutiko karo veiksmus atidėti keliems mėnesiams, tačiau ilgesniam

- XXVII -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

laikui sudaryti paliaubų sutartį atsisakė. Nieko nepešė dar viena lietuvių pasiuntinybė, kuri tų pačių metų vasarą ir rudenį Maskvoje vedė derybas su Ivanu Rūsčiuoju. Tuo tarpu Maskvos didysis kunigaikštis jau telkė ginkluotę bei kariuomenę Viazmoje ir Polocke**. Pagal jo planus viena Maskvos kariuomenės dalis, vadovaujama vaivados Piotro Serebriano“, turėjo iš Viazmos žygiuoti Oršos link; kita dalis, vadovaujama vaivados Piotro Šuiskio, turėjo žygiuoti iš Polocko ir susijungti su pirmąja Oršos apylinkėse“*. Serebrianas vedė nuo 50* iki 60* tūkstančių vyrų, o Šuiskis turėjo nuo 20" iki 25* tūkstančių kareivių. Ši karinė galybė vasario mėnesį būtų puolusi LDK sostinę Vilnių“.

1564 m. sausio 5 d. lietuvių kariuomenė susitelkė Lu- komlyje“", kur laukė lenkų dalinių“. Radvila Rudasis per savo žvalgą, buvusį Polocke, perdavė Šuiskiui žinių“ apie negausią lietuvių kariuomenę (Lukomlyje buvo apie 4 tūks- tančius vyrų“). Užtat sausio 23 d.“ pajudėjęs iš Polocko, Šuiskis pernelyg nesirūpino žygio saugumu: jo pulkai skaičiumi mažiausiai penkis kartus viršijo Radvilos Rudojo kariuomenę; be to, prie Oršos jo jau laukė Serebrianas“.

Sausio 26 d. Šuiskio daliniai pasiekė Ivansko kaimą ir čia ėmė ruoštis nakvynei. Šią vietą mūšiui ir buvo grei- čiausiai numatęs Radvila Rudasis: būsimų kautynių vietą iš visų pusių supo giria“, tad lietuviai prie maskviškių galėjo prisiartinti nepastebėti.

...Ir štai, vakarėjant iš girios į lauko pakraštį išjojo Radvilos vyrai. Maskviškiai juos pastebėjo tada, kai sunkiai ginkluotų raitelių eskadronai“ jau rikiavosi kautynėms. Sukalbėję maldą“, lietuviai it viesulas užgriuvo prie gink- lų puolusius Šuiskio kareivius. Užvirė įnirtingos kauty-

- XXVIII -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

nės. Maskviškių pusėje buvo didžiulė kariuomenės per- svara, lietuvių - netikėtumas ir tas šventas jausmas, kuris kareiviui, ginančiam Tėvynę, suteikia trigubai jėgų ir narsumo.

Jau kautynių pradžioje žuvo arba buvo paimti į nelais-

„vę beveik visi Šuiskio karo vadai (Radiv. III, 392: Ivanas Šeremetevas; III, 436: Semionas Jakovlevas; III, 437: vaivada Fiodoras (Paleckis?); III, 437: Timofejus (Teterinas- Puchovas?); III, 438: priešakinio pulko vaivada Alek- sandras Porozovskis; III, 515: artilerijai vadovavęs Osipas Bykovas; III, 516: Davidas Skuntorovas; III, 524: šeštojo pulko vaivada Semionas Paleckis; III,527-530: didžiojo pulko vaivada Mikita Odojevskis; III, 535-541: Sila ir Mikita Kuntorovičiai; į nelaisvę paimti vaivada Zacharijus Pleščejevas, kunigaikštis Ivanas Ochliabininas ir kai ku- rie kiti karvedžiai“). Pats Šuiskis leidosi bėgti, su juo - ir visa maskviškių kariuomenė. Skaisčiai švietė mėnuo, tad lietuviai ir naktį persekiojo priešus*; tik kas penktas mask- viškis tesugrįžo į Polocką?'. Mūšio lauke krito apie 9000 Šuiskio vyrų?*. Maskviškių vadą kirviais užkapojo kai- Mmiečiai girioje?“; jo palaikai su priderama pagarba netru- kus buvo palaidoti Vilniuje“. Lietuvių žuvo apie 20; dar kelis šimtus maskviškiai sužeidė“.

Po mūšio lietuvių kariuomenė patraukė į Dubrovną“, kur vasario 7 d. sulaukė lenkų pastiprinimo“. Iš čia Radvila Rudasis prie Oršos pasiuntė Filoną Kmitą ir Jurgį Astiką su 500* vyrų išžvalgyti Serebriano pozicijų“. Sužinojęs, kur stovyklauja maskviškių kariuomenė, Radvila su lie- tuvių ir lenkų pulkais patraukė Oršos link, pirma savęs

- XXIX -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

pasiuntęs žygūną pas Kmitą. Pastarajam buvo įsakyta pul- ti Serebriano stovyklą, paskui apsimesti, kad bėga, ir atvilioti maskviškius į Radvilos Rudojo rankas“. Tačiau žygūnas pakliuvo į Serebriano nelaisvę“'. Pranešimo turinys sukėlė tikrą sumaištį priešų stovykloje. Padegę gurguolę“* ir metę ginklus“ maskviškiai leidosi bėgti. Kmi- ta ir Astikas su savo vyrais bėgančiuosius persekiojo iki pat Dnepro. Kaip rašo rusų metraštis, vasario 9 d. Sereb- riano kariuomenė „laimingai sugrįžo į Smolenską““*.

Abi šios pergalės ne tik dvylikai trylikai metų atstatė jėgų pusiausvyrą Lietuvos-Maskvos karo frontuose. Jos taip pat turėjo įtakos Lietuvos-Lenkijos santykių raidai. Sužinojęs apie pusbrolio laimėjimus, Radvila Juodasis nutraukė tuo metu Varšuvos seime vykusias diskusijas dėl unijos. Svarstymų šiuo klausimu vengė ir Radvila Rudasis: kalbinamas Žygimanto Augusto atvykti į LDK seimą, sušauktą 1564 m. gegužės pradžioje Belske, didysis et- monas atsisakinėjo tai daryti, teisindamasis Maskvos grėsme. Vis dėlto stipresnės net už Radvilą Rudąjį pasi- rodė aplinkybės, nulėmusios Liublino unijos sudarymą. 1565 m. gegužės 28 d. mirė Radvila Juodasis. Po jo mirties pusbrolis tapo Vilniaus vaivada, o didžiojo etmono lazdą atidavė Grigui Chodkevičiui. Lietuvių pusėje unijos klau- simu nebebuvo taip reikalingos vienybės. Dar 1564 m. sei- mo Belske metu išryškėjusi unijos šalininkų nežymi per- svara smarkiai padidėjo unijos pasirašymo išvakarėse. (Didžiulę reikšmę čia turėjo Jono ir Grigo Chodkevičių bei jų šalininkų unijinės nuotaikos.) Tuo tarpu Žygimantas Augustas irgi darė viską, kad užbaigtų šį didįjį opus vitae:

- XXX -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

unijiniais saitais susaistytų abi valstybes. Karaliaus ir uni- jos šalininkų balsas Maskvos nuolatinės grėsmės aki- vaizdoje, brolių lenkų žvanginimas ginklais Liublino seimo metu pasirodė stipresnis už Radvilos Rudojo pastangas apginti Lietuvos nepriklausomybę: 1569 m. liepos 1 d. unijos aktas buvo pasirašytas.

1570 m. trejiems metams buvo sudarytos paliaubos su Maskva. 1572 m. liepos 7 d. mirė Žygimantas Augustas, bet Ivanas IV tuo metu susilaikė nuo karinių akcijų prieš Lietuvą ir Livoniją: jo sūnus Fiodoras buvo vienas iš kan- didatų į Lenkijos karaliaus sostą pirmojo ir netrukus, po Henriko Valua išvykimo į Prancūziją, antrojo tarpuvaldžio metu. 1575 m. gruodžio 14 d. Lenkijos karaliumi išrinktas Steponas Batoras 1576 m. birželio 29 d. buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Praradęs visas viltis sa- VO sūnų pasodinti į Lenkijos karaliaus bei Lietuvos di- džiojo kunigaikščio sostą, kitais metais Ivanas IV su di- džiule kariuomene įsiveržė į Livoniją ir nusiaubė ją iki pat Rygos.

Steponas Batoras nuo pat valdymo pradžios aptarinėjo su Radvila Ruduoju būsimų karo veiksmų Rytuose planus. 1578 m. kovo 3 d. karaliaus rūpesčiu Radvila Rudasis buvo nominuotas LDK didžiuoju etmonu ir dalyvavo visuose Livonijos karo pabaigos įvykiuose: 1579 m. su karaliumi ėmė Polocką, 1580 m. - Velikije Lukus, o 1581 m. dalyvavo Pskovo apgulime. Karui pergalingai pasibaigus, didysis etmonas iš aktyvios valstybines veiklos pasitraukė. Mirė Radvila Rudasis Vilniuje 1584 m. balandžio 27 d.

- XXXI -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Rotundo, Strijkovskio ir kitų autorių išaukštinta Lie- tuvos praeitis, Livonijos veteranų pasakojimai apie karą ir intensyvi kultūros raida sukūrė prielaidas pasirodyti Rad- viliadai. Akstinu sukurti herojinį epą buvo Radvilos Rudojo bendražygio Jono Abramavičiaus nurodymas Radvanui apdainuoti Radvilos Rudojo gyvenimą ir žygius. Apie nurodymą ir nuolatinius raginimus kurti Radvanas rašo Radviliados pratarmėje, adresuotoje Abramavičiui“; be to, ir pats Abramavičius pratarmėje, dedikuotoje Rudojo sū- nui Perkūnui, pažymi buvęs Radvano įkvėpėjas (Ioanni Raduano meo auctor fui)“.

Darbas pradėtas veikiausiai netrukus po Radvilos Ru- dojo mirties. Mat antros giesmės pradžioje, tapydamas Ivano IV Rūsčiojo, mirusio veik vienu metu su didžiuoju etmonu“, portretą, mūsų poetas skaitytoją nuramina, ta- ręs, kad to pabaisos nebėra gyvųjų tarpe (Radiv. II, 31):

Jis - Aloėjo sūnų palydovas ir Stikso šešėlis.

Herojinio epo užbaigimo data reikėtų laikyti turbūt 1591 m. Matbejau minėtos Rudojo sūnaus Mikalojaus mir- ties 1589 m. gruodžio 18 d. irjo laidotuvių 1590 m. pradžioje, Radviliadoje apdainuojami ir kai kurie kiti 1587-1589 m. įvykiai. Pavyzdžiui, ketvirtos giesmės pabaigoje (Radiv. IV,401-413) poetas sielojasi dėl suirutės, kurią krašte sukėlę du pretendentai į Lenkijos karaliaus vainiką: Švedijos karalaitis Zigmantas ir Austrijos imperatoriaus Rudolfo brolis Maximilianas. Karo veiksmai tarp abiejų vyko Lenkijos teritorijoje 1587 m. pabaigoje - 1588 m. pradžioje, tačiau nesutarimai tarp varžovų ir jų šalininkų pasibaigė

- XXXI -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

tik 1589 m. Tų metų kovo 9 d. buvo pasirašyta Bitomo- Bendzino taikos sutartis tarp Austrijos imperatoriaus Rudolfo ir Lenkijos karaliaus Zigmanto III Vazos; toji Sutartis buvo patvirtinta Pacifikaciniame seime, vyku- siame nuo kovo 6 iki balandžio 23 d.“ Atsižvelgus į tai, kad Rudojo sūnaus Mikalojaus mirtį ir pilietinį karą (plg. Radiv. IV, 403: civile nefas) Radvanas apdainavo kaip įvykius, nuo kurių jau praėjo šiek tiek laiko, herojinio epo užbaigimą reikėtų sieti veikiausiai su 1591 m., o sukūrimą datuoti laikotarpiu po 1584 - prieš 1592 m.

Radvilos Rudojo asmenybė, gyvenimas ir žygiai yra tarsi stebuklingas kelrodis, pagal kurį Radviliados skai- tytojas iš žilos antikos keliauja į Livonijos karo epochą, užkopia kartu su Mūsaju į šventąjį Helikoną ir nusileidžia į požemių šalį. Suprantama, ne kiekvienas Biržų ir Dubin- gių kunigaikščio biografijos faktas tiko herojiniam epui: pavyzdžiui, Radviliadoje nė žodžiu neužsimenama apie Mikalojaus sesers Barboros vedybas su Žygimantu Au- gustu, Rudojo pastangas vainikuoti seserį Lenkijos kara- liene, tylomis apeinamos tragiškos Liublino seimo dienos ir Biržų kunigaikščio žygiai po unijos akto pasirašymo apginti LDK valstybingumą. Pasirinktas žanras vertė Rad- Vaną apdainuoti tik tuos didžiojo etmono žygius, kuriais jis mūšių laukuose apgynė Lietuvą nuo priešų (to reikalavo herojinio epo kanonas), o kūrinio kalba orientavo poetą į romėnų poeziją. Iš jos Radvanas pilna sauja sėmė temas, motyvus bei kalbos puošmenas ir dabino jomis kone kiekvieną Radviliados eilutę.

2 151 - XXXIII -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Su senovės Roma, jos istorija, mitais, literatūra ir iš- puoselėta lotynų kalba Radvaną ir kitus XVI a. antros pusės Lietuvos rašytojus siejo ypatingas ryšys. Europoje tuo me- tu irgi sekta Ciceronu ir Vergilijumi, įsiklausyta į Hora- cijaus ir Kvintiliano žodžius, o lotynų kalba laikyta grakš- čiausia, žodingiausia ir skambiausia iš visų, kuriomis kultūringi žmonės gali reikšti mintis ir jausmus. Toks buvo epochos skonis, išugdytas Renesanso filosofų, rašytojų ir poetų. Tačiau tautos, kuri save laikė sena ir kultūringa, savivokai šito neužteko. Savo šlovingos praeities Europos tautos tada ieškojo antikoje, o kilmę siejo arba su romėnų galybe, arba su barbarų gentimis, sugriovusiomis Romos imperiją. Pavyzdžiui, lenkai XVI a. pabaigoje plačiai rašė apie savo sarmatišką kilmę“. Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės politikai ir rašytojai tvirtino perėmę Ro- mos - Konstantinopolio - galybę ir tapę tarsi trečiąja Ro- ma, pasaulio valdove“.

Lietuvą su antika siejančios legendos buvo kitokios negu kaimynų. Lietuviai kildino save iš tų respublikos pabaigoje ar principato pradžioje gyvenusių kilmingų romėnų, kurie dėl pilietinio karo ar kitų priežasčių paliko tėvynę ir atvyko į Lietuvą". XVI a. pabaigoje tos legendos jau buvo virtusios neatsiejama kultūringo lietu- vio savivokos dalimi: to laikotarpio lietuvių literatūroje sunku rasti autorių, kuris, rašydamas apie Lietuvos senovę, nebūtų paminėjęs Publijaus Libono, Palemono ir aprašęs, kaip šie kilmingi romėnai išsikėlė toje vietoje, kur į Nemu- ną įteka žydravilnė Dubysa (plg. Radiv. I, 34—36; III, 90- 98). Legendiniai Publijus Libonas ir Palemonas buvo iki-

- XXXIV -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

krikščioniškos Romos karvedžiai, todėl lietuvių kildinimas iš jų reiškė taip pat Lietuvos pagoniškos praeities rea- bilitavimą““, o kalba, kuria klegėjo Romos kolonistų pali- kuonys, šviesuomenės buvo laikoma ne kuo kitu, o tik su- gadinta lotynų kalba?.

Antikinės poezijos paveldas Radviliadoje didelis ir įvairus. Didžiąją to paveldo dalį sudaro Vergilijaus kūryba: tai būdinga visai antiką mėgdžiojusiai XVI a. Europos epinei poezijai“. Radviliados kalboje žymių taip pat paliko Cicerono, Enijaus, Juvenalio, Horacijaus, Katulo, Klaudiano, Lukano, Lukrecijaus, Makrobijaus, Marcialio, Nėvijaus, Ovidijaus, Pakuvijaus, Persijaus, Plauto, Pro- percijaus, Prūdencijaus, Senekos, Silijaus, Stacijaus, Tibulo, Valerijaus Flako ir kai kurių kitų senovės Romos rašytojų kūryba (žr. komentarus). Pridėję Homėrą ir Hėsiodą, taip pat imituojamus herojiniame epe, turėsime gana pilną vaizdą tos poetinės mokyklos, kurią išėjo Radvanas.

Radviliados kalbos santykis su senovės romėnų poezi- ja dvejopas. Radvanas citavo romėnų autorius, vartojo jų epitetus ir kitokias stiliaus puošmenas. Cituota tikslingai ir su saiku, todėl Radvano mokytojų balsas nė kiek nepa- kenkė šio herojinio epo savitam skambėjimui. Cituojami kūriniai Radviliados paraštėse dažniausiai nepažymėti, tačiau vargu ar tai kliudė tą pačią kaip Radvanas huma- nistinę mokyklą išėjusiam XVI a. pabaigos skaitytojui atpažinti, kad, pavyzdžiui, Tempus agi res (Radiv. I, 319) yra pacituota iš Vergilijaus Eneidos penktosios giesmės (638 eil.), o sakinys Ventum ad supremum est (Radiv. IV,

2 - XXXV -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

129) pirmą kartą nuskambėjo to paties kūrinio dvyliktoje giesmėje (803 eil.). Cituojamos frazės, vienodi epitetai bei tropai buvo tas akivaizdus saitas, kuris jungė lotynų kalba kuriamą XVI a. literatūrą su visų kultūringų žmonių taip branginta antika.

Romėnų autorių citatų, neoriginalių epitetų ir tropų Radviliadoje nėra labai daug. Didžiąją antikinės poezijos paveldo dalį joje sudaro parafrazės, imituojami romėnų ir graikų kūrinių motyvai bei temos. Parafrazių pavidalai labai įvairūs. Kartais Radvanas imituoja Vergilijų ar kitą autorių, originalo frazėje tepakeisdamas vieną ar du žo- džius. Pavyzdžiui, trečios Georgikų giesmės pradžioje Ver- gilijus sako: Cetera, guae vacuas tenuissent carmine mentes, / omnia iam vulgata (G III, 3-4; „Kita, kuo gali giesmė dykūno dvasią pagauti, / Jau išgiedota seniai“, Antano Dambraus- ko vertimas). Radvanas tą pačią frazę pavartojo Radviliados pradžioje (I, 13-14), pakeitęs originalo carmine žodžiu plurima „daugiausia“. Horacijus vienoje odėje guodžia Val- gijų Rufą, tvirtindamas, kad tas taip sielojasi dėl mirusio bičiulio, kaip joks ąžuolynas nevargsta nuo atšiaurių vėjų: aut aguilonibus / guerceta Gargani laborant (Carm. II, 9, 6-7; „Vėtrose taip ilgai / Gargano ąžuolai nevargsta“, Henriko paralelizmui sukurti pasitelkė ir mūsų poetas, pakeitęs joje keletą žodžių: vietoje originalo aguilonibus ir Gargani jis įrašė Vulturno Boreaue fero (Radiv. III, 390).

Herojinio epo kalboje nesunku rasti ir tokių parafrazių, kurios nuo imituojamo originalo yra nutolusios labiau negu ką tiktai minėti pavyzdžiai. Antai Radvanas, apdainuoda-

- XXXVI -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

mas Aldonos Gediminaitės ir karalaičio Kazimiero vestu- ves bei atskleisdamas tų vedybų naudą abiem valstybėms, reiškia viltį, kad nuo vestuvių dienos likimas tvirtu tarsi plienas ryšiu sujungė „dvi tautas, valdysimas vienodomis teisėmis“: duas gentes, paribus sine fine regendas / Auspiciis, adamas fatorum lege tenebat (Radiv III, 132-133). Šioje Radviliados vietoje imituojami Junonos žodžiai, kuriais dei- vė įkalbinėjo Venerą pritarti Ėnėjo ir Didonos vedyboms ir visoms iš jų išplaukiančioms pasekmėms: Communem Kunc ergo populum paribusgue regamus / auspiciis (Aen. IV, 102-103; „Taigi draugėn sujunkim tautas ir teisėm vieno- dom / Jąsias valdykim, Dambrausko vertimas). Palyginę originalą ir parafrazę, pastebėsime, kad Radvanas paver- tė originalo savarankišką sakinį išplėstinio pažyminio konstrukcija, išsaugodamas joje vien aplinkybę su ja lydin- Čiu pažyminiu (t. y. paribus auspiciis). Tokių parafrazių kaip ši Radviliadoje yra daugiausia.

Mūsų herojiniame epe apstu ir tokių vaizdų, kuriuos Radvanas sukūrė, sekdamas antikinės poezijos didesnės apimties pavyzdžiais. Antai didingą Lietuvos paveikslą, nutapytą Radviliados pradžioje (Radiv. I, 31-96), greičiau- siai įkvėpė ne mažiau didingas Italijos apdainavimas Geor- gikų antroje giesmėje (136-176 eil.). Nors imituojamos Georgikų vietos kalba Lietuvos paveiksle beveik neatsi- Spindėjo, tačiau jis sudėtas iš tokių pačių dalių kaip ir Italijos vaizdai Vergilijaus Georgikose: ir vienur, ir kitur ap- dainuojama krašto gamta, ir viename, ir kitame paveiksle pavaizduoti tėvynę garsinę herojai. Be to, abu paveikslai sukurti, pasitelkus retorinę antitezę. Tokių - didesnės ap- imties — imituojamų vietų mūsų herojiniame epe esama taip pat nemažai".

- XXXVII -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Ir šis, ir kiti pavyzdžiai parodo įvairius romėnų poezi- jos perkūrimo variantus ir patvirtina literatūros istorikų nuomonę, kad Radvanas sekė visųpirm romėnų poetais (ypač - Vergilijumi)“.

Sekdamas Vergilijumi, Radvanas paisė epochos litera- tūrinio skonio: imitavimas tais laikais buvo visiems poe- tams „privalomas kūrybos metodas“. Beje, tas pats pa- sakytina ne tik apie mūsų Radvaną, bet ir apie jo mokytoją Vergilijų, imitavusį senovės graikų poetus,- nuo antikos iki šių dienų tebetrunka literatūros istorikų ir kritikų gin- čai dėl Ėneidos originalumo".

Originalumo problema renesanso literatūroje yra be galo sudėtinga. Vis dėlto esama tokių ribų, kurias peržen- gusį baroko poetą literatūros istorikai laiko plagijuotoju, o jo kūrybą aptaria tik literatūros istorijų paraštėse. Tos ri- bos - tai kūrinio poetinis pasaulis, siužetas ir kompozicija, t. y. svarbiausieji kūrinio poetikos elementai. Vertindami Radviliadą šiais aspektais, lygindami ją su pavyzdžiu, ku- rį Radvanas daugiausia sekė, būtent Vergilijaus Eneida, pastebėsime daug mūsų epo savitumo bruožų.

Vergilijaus Ėneidai būdinga rėminė kompozicija. Jos kompozicinis-semantinis centras (V-VI giesmės) į visumą sujungia pasakojimą apie Ėnėjo varganą kelią iš degančios Trojos į naująją tėvynę (I-IV giesmes; jas literatūros isto- rikai laiko Odisėjos imitacija) ir vargus, kuriuos Ėnėjas pa- tyrė Italijoje (VII-XII giesmės; jos laikomos Iliados imi- tacija)". Tuo tarpu Raduiliadoje rėminę kompoziciją sunku įžvelgti. Mūsų herojiniame epe nėra tokio kaip Eneidoje vieno kompozicinio-semantinio centro, kuris aiškintų tau-

- XXXVIII -

LIETUVOS DIDYBES DAINIUS

tos praeitį, dabartį ir ateitį lemiančią Dievo arba likimo valią, aiškiau motyvuotų Radviliados herojų žygius ir t. t. Radviliadoje esama mažiausiai trijų svarbesnių epizodų, apie kuriuos telkiami aprašomi įvykiai, o patys įvykiai tarsi iliustruoja tuose epizoduose pareikštas mintis: tai dainiaus Mūsajo pamokymai jaunajam Mikalojui Radvilai (Radiv. I, 253-370), karvedžio sapnas (Radiv. III, 239-302) ir Radvilos paveikslas (Radiv. IV, 215-352).

Pirmajame iš šių kompozicinių-semantinių centrų (Radiv. I, 253-370) plačiau nei kur kitur Radviliadoje išdėstytos kosmologinės, religinės ir etinės pažiūros, ku- rių, matyt, laikėsi Livonijos karo nugalėtojų karta, taip pat ir Radvila Rudasis. Pasaulį valdąs Dievas, kuriam nesą nieko slapta: Jo žvilgsnis pasiekiąs net mirusiųjų pasaulį, Jis matąs kaltuosius ir nubaudžiąs juos, jų vaikus ir vai- kaičius. Kadangi žmogaus tik kūnas esąs mirtingas, o siela nemari, žmogui privalu gyventi taip, kad nekentėtų už nuodėmes po mirties, o džiaugtųsi danguje su palaimin- taisiais ir šventaisiais. Visa, kas žemiška: minios rodoma pagarba, turtai, valdžia, esą laikina. Žemė tesanti mažytė sala pasaulio vandenyne (kaip aukštai turėjo iškilti Radva- no mintis, kad išvystų šitai!), o Žmogaus garbė žemėje - dar menkesnė. Tuo tarpu žmogaus šlovė danguje esanti nemari ir amžina. Ją galima pelnyti, nuveikus didvyriškus darbus: išvadavus tarsi Hėrakliui žemę nuo pabaisų ar apgynus kaip tėvui Jurgiui tėvynę nuo priešų. Be to, jau- Nasis Radvila galįs pelnyti Dievo palankumą, gindamas senąjį, t. y. evangelikų reformatų, tikėjimą (taip suprastu- me Radiv. I, 327 esančius žodžius Cana Fides). Kilmingas Žmogus negalįs ilsėtis ant protėvių laurų, turįs pats siekti

- XXXIX -

2

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

dorybės ir amžinos šlovės. Tačiau vaikytis garbės ir kelti vaidus savanaudiškais sumetimais nevalia: Lietuvą netrukus užgriūsiąs karas, kuriame Radvilai lemta išgelbėti Tėvynę.

Akylesnis skaitytojas pastebės, kad šiame svarbiame epizode išdėstytos pažiūros yra gana eklektiškos. Pa- vyzdžiui, epizodo pradžioje (I, 261-265) imituojama Vergilijaus Ėneidos vieta (IV, 724--729 ir toliau), kurioje irgi aptariama pasaulio sąranga. Romėnų poetas čia pasakoja apie visa persmelkiančią dievišką dvasią (spiritus); Rad- vanas pasaulio sąrangą apibūdino veik tais pačiais žo- džiais, tik Vergilijaus stoiškąją dvasią pakeitė Dievu. Be to, pavyzdžiai, kuriais mūsų poetas čia iliustravo kos- mologines, religines ir etines pažiūras, irgi nėra origina- lūs: lietuvių literatūroje pirmąsyk jie buvo pavartoti Strij- kovskio Dorybės šauklyje (žr. komentarus).

Reikšmingoji šio svarbaus epizodo dalis yra susijusi su mūsų epo poetinio pasaulio vertingiausiu bruožu — pat- riotizmu. Epizodo pabaigoje (I, 341-344) dainius Mūsajas moko jaunąjį Radvilą paisyti visypirm Tėvynės interesų, ją Mylėti ir ginti, nesiekiant asmeninės naudos ir garbės. Antrame Radviliados kompoziciniame-semantiniame cent- re (III, 239-302) Radvanas mums pavaizdavo valdovą, buvusį Radvilai Tėvynės gynėjo idealu,- didįjį kunigaikštį Vytautą. Trečiame epo kompoziciniame-semantiniame centre (IV, 215-232) poetas išaukštino Radvilą Rudąjį, ku- ris kaip ir Vytautas Žalgirio mūšyje apgynė Lietuvą ilgame negailestingame Livonijos kare ir pelnė nemarią šlovę, tapdamas Tėvynės gynėjo pavyzdžiu ainiams.

-xI -

r

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Meilė Tėvynei, kuria alsuoja kone kiekviena Radviliados eilutė, skiriasi nuo Eneidos patriotizmo. Vergilijaus epo tėvynė yra būsimojo pasaulio valdovė, kuriai skirta ypa- tinga misija: civilizuoti pavergtas barbarų gentis ir dova- noti pasaulio tautoms teisingumą bei taiką (Aen. III, 97— 98; VI, 851-853)", Šias tiesas Ėneidoje skelbia dievai; apie Romos misiją Ėnėjas sužino iš orakulų, pranašingų ženk- lų ir pokalbių su Elisijo dvasiomis. Žinodamas apie liki- mo tėvynei skirtą didingą ateitį, Eneidos pagrindinis he- rojus įveikia kelionės vargus bei karo sunkumus ir nugali visus, kurie gera ar pikta valia trukdė jo misijai. Tuo tarpu Tėvynės sampratai Radviliadoje būdingesnės ne mesia- nistinės idėjos, o didesnis emocingumas. Epo pradžioje Radvanas grožėdamasis vaizduoja didingą Lietuvos Di- džiosios Kunigaikštystės kraštovaizdį, apdainuoja ūksmin- gas girias, pilnas įvairiopos gyvybės, džiaugiasi žuvingais ežerais ir skaidriomis tarsi krištolas upėmis (Radiv. I, 47- 79; plg. dar IV, 143-182). Graži, bet rūsti Tėvynės gamta senovėje pagimdė ne vieną narsių protėvių gentį, užaugi- no plačiai Lietuvos vardą pasaulyje išgarsinusius kuni- gaikščius (I, 80-96). Gyvas ryšys su Tėvynės gamta ir šlo- vinga praeitimi suteikia jėgų Lietuvos karvedžiams nu- galėti priešus negailestingame Livonijos kare.

Tėvynės emociniam paveikslui būdingos ne tik šviesios, bet ir tamsios spalvos. Lietuvos gamtos ir istorijos vaizdai laikytini dalimi to idealaus pasaulio, kurį sugriovė pra- sidėjęs karas. Epo kūrimo metu turbūt niekas nebepuo- selėjo vilčių, kad dar sugrįš kada nors Žygimanto Augusto valdytos ikiunijinės Lietuvos „aukso amžius“. Užtat su-

- xi -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

prantamas Tėvynės gynėjų negailestingumas, keršijant priešams už krauju ir ašaromis aplaistytą gimtąją žemę. Keršto dvasia Radviliadoje dega visi: ir karvedžiai, ir paprasti žmonės. Antai Radvila Rudasis, ragindamas karius šturmuoti Tarvastos tvirtovę, primena jiems mask- viškių sugriautus miestus, apiplėtus ir nužudytus žmones (Radiv. II, 138-141). Už nusiaubtus laukus Šuiskiui mir- timi keršija bevardžiai kaimiečiai Ulos mūšio dieną (III, 621-631). Pasitenkinimo kerštu dvasia alsuoja net ir him- nas, kuriuo poetas sveikina Ulos mūšio nugalėtoją Lietu- vą (III, 673-680):

Mote didžioji! Sveika, lietuvių garsiausioji žeme! Didelę pergalę tau dovanojo įveiktos gentys,

ir nusvarino rankas Maskvos išdidžioji valstybė. Tai Mikalojus, kuris tik pusiau surinktais legionais rėmėsi, nuveikė vis, kai Maskva į dvikovą žiaurią stojo prieš Lietuvą, ir su kaupu atmokėjo už kaltę Maskvai raudonu krauju - greituolė Ula, Boristenio bangos ir kraujo srovių išakėtos pakrantės paliudys.

Simboliška yra šio himno vieta Radviliadoje. Toks pa- sveikinimas didesnes už kaimynus aukas sudėjusiai Lie- tuvai būtų galbūt labiau pritikęs ne pasakojimo apie Li- vonijos karą viduryje, o pabaigoje. Tačiau karą Lietuva užbaigė jau ne po Žygimanto Augusto ar Radvilos Rudojo, o po Stepono Batoro - lenkų ir lietuvių valdovo - vėlia- vomis. Reikšdamas džiaugsmą stojusia taika, mūsų poe-

- xlii -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

tas nebemini Lietuvos vardo, o vaizduoja iškilmingą Ste- pono Batoro įžengimą į Vilnių, išaukština vado nuopelnus ir palinki, kad abi tautos mylėtų pergalingąjį karalių tol, kol gyvuos lenkų ir lietuvių valstybė (Radiv. IV, 193-214).

„Širdys išminčių - kur laikosi sielvartas, o širdys kvai- lių - kur džiaugsmas",- mokė kitados išmintingasis Ekle- ziastas (VII, 5). Kas žino, galbūt šiuos žodžius minėdamas Radvanas sukūrė baigiamąsias Radviliados eilutes. Jose mūsų poetas apdainavo paskutines Radvilos Rudojo gy- venimo valandas. Mirties guolyje Vilniaus vaivada krei- piasi malda į Aukščiausiąjį, prašydamas Tėvynei galybės, šlovės ir klestėjimo (IV, 389-399). Radvilos malda neatrodo tuščia, nes jo taip mylėtai Tėvynei netrukus atėjo juodos nesutarimų ir pilietinio karo dienos (IV, 401—413). Užtat suprantamas ir tas didelis sielvartas, kuris apėmė Lietuvą, mirus Radvilai: jį apraudojo Neris ir Vilnelė, giriomis apaugę upių šlaitai, Gedimino kalnas ir Šventaragio slė- nis - švenčiausios kiekvienam lietuviui vietos (IV,414—474).

Vis dėlto Radvanas ne ašarodamas užvertė paskutinį herojinio epo puslapį. Baigiamosiose Radviliados eilutėse kreipiamasi į Lietuvos viltį - Radvilos sūnų Kristupą Perkūną ir linkima jam stiprybės, tęsiant tėvo žygius ir darbus (IV, 521-540). Epizodas nedidelis, bet iškalbingas: Radvanas jame tvirtai susieja Tėvynės likimą su vienos — Biržų ir Dubingių Radvilų - šeimos likimu. Na, bet su Kristupo Perkūno ir kitų Radvilų vardais jau susiję kiti lietuvių epinės poezijos kūriniai, kurie, tikėkimės, dar sulauks savų tyrinėtojų ir vertėjų.

- xlii -

+

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

Nenuostabu, kad tiek mažai težinome apie Radviliados autorių. Daug kas: politinė krašto padėtis po Liublino unijos, konfesijų dvikova, epo sukūrimo aplinkybės ir kita, byloja, kad tema ieškojo tinkamo dainiaus, o ne poetas dairėsi temos epui. Atlikęs savo nelengvą užduotį, poetas pasitraukė nebūtin, palikęs apie save žinių tik tiek, kiek užtenka, kad neabejotume jo asmens tikrumu; jis pasi- traukė lygiai taip kaip kadaise Vergilijus, apie kurį, tiesą pasakius, irgi nedaug ką težinome. Šitai turi savą prasmę: Vergilijaus asmenybė mums neužstoja ir netrukdo grožėtis didžiojo dainiaus šedevrais. Nė Radviliados neužgožia Radvano asmuo. Be to, mūsų laikus pasiekė mažiausiai septyni Radviliados egzemplioriai: vienas saugojamas Rusijos nacionalinėje bibliotekoje Sankt Peterburge, pen- ki - Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Kurnike, Nacionaliniame muziejuje (Čartoryskių bibliotekoje) Krokuvoje ir Osolinskių bibliotekoje Vroclave, o pas- kutinysis - Lietuvoje, Mokslų akademijos bibliotekoje Vilniuje. Laikykime tai palankiu ženklu. Lietuvių heroji- nis epas, po keturių šimtų metų prabilęs poeto gimtąja kalba, nusipelnė ilgo gyvenimo.

Šių eilučių autoriui Jono Radvano Radviliadą parengti spaudai padėjo daug gerų žmonių Lietuvoje ir Lenkijoje. Negalėdamas kitaip visiems atsilyginti, reiškiu nuoširdžią padėką Stepono Batoro fondui Varšuvoje (pirmininkas Jer- zis Turowiczius, programų vykdytoja Justyna Blinowska), Janinos fondui Krokuvoje (pirmininkas Michaltas Pultaskis, rėmėjai Wanda, Krzysztofas ir Michatas Baczkowskiai, Halina ir Adamas Krzanowskiai), Lenkijos MA Istorijos

- xliv -

LIETUVOS DIDYBĖS DAINIUS

instituto Lenkų biografijų enciklopedijos skyriui Krokuvoje (bendradarbė Maria Czeppe), Jogailaičių universiteto bib- liotekos Senų spaudinių skyriui (vedėja Ewa Zwinogrodz- ka, bedradarbiai Wanda Ptak-Korbel, Zofia Wawrykiewicz, Malgorzata Gotuszka, Ewa Szczawiūska, Romana Piech, Gražyna Stępien, Maria Dytko, Jolanta Jakubiak, Marianas Malickis), Nacionaliniam muziejui (Čartoryskių bib- liotekai) Krokuvoje (bendradarbės Dorota Hager ir Cecylia Wylegata), Atviros Lietuvos fondui (valdybos pirmininkė Irena Veisaitė, vykdantysis direktorius Vytas Gruodis, vykdančiojo direktoriaus pavaduotojas Algirdas Lipštas, programų vykdytoja Diana Vilytė), Lietuvos MA bibliote- kai (direktorius Juozas Marcinkevičius, Senų ir retų spau- dinių skyriaus vedėja Daiva Narbutienė), taip pat buvusiam Lietuvos kultūros ir švietimo ministrui Dariui Kuoliui.

Krokuva-Vilnius, 1993 m. lapkritis - 1994 m. vasaris

Sigitas Narbutas

- xlv -

P

PAAIŠKINIMAI

Siarczynski F. Obraz wieku panowania Zygmunta III, krėla Polskiego i Szwedzkiego. Cz. 2.- Lwėow, 1828.- P. 117; Lulewicz H. Radwan Jan // Polski Slownik Biograficzny. T. 30.- Wroclaw [i in.], 1987.- P. 3.

* Abejones dėl Strijkovskio nebajoriškos kilmės dėsto Zbystawas

Wojtkowiakas įspūdingoje knygoje: Maciej Stryjkowski - dziejopis

Wielkiego Księstwa Litewskiego: Kalendarium žycia i dziatalnošci.—

Poznan, 1990.- P. 24-35.

Versta iš: Stryjkowski M. Goniec Cnothy, do prawych Slachciczow przez

Matysa Stryjkowiusa uczyniony...- W Krakowie, 1574.- Hiiij recto.

Wojtkowiak Z., op. cit., p. 35.

Wegierski A. Systema historico-chronologicum ecclesiarum Slavonicarum...-

Trajecti ad Rhenum, 1652.- P. 452; Libri guatuor Slavoniae reformatae...-

Amstelodami, 1679.- P. 452.

* Grzegorzz Žamowca. Obrona Postylle Ewanielickiey...- W Wilnie, 1591.

F. [1] verso, A, recto.

Teologijos tezių egzemplioriaus neišliko, tad tegul bus leista pateikti vi-

są iškalbingą knygos pavadinimą pagal Karolį Estreicherį: Theses

theologicae, to iest Conclave synodalne zboru Wilenskiego. Defenden- tur in coetu, alias we zborze Wilenskim, ktory iest pod Baranem, na wiežy wystawionym. Praeside clarissimo et utriusgue artis peritissimo ministro Stanislao Sudrovio. Respondente vero dignissimo ipsius Ri- baldo, seu locato Joanne Radvano. Utrogue fidelissimo discipulo Calvina

Francuza pietnowanego, y Bezy Sodomity sprosnego iako tegoz wtasne

wiersze o tem swiadczą. Defendentur autem Mense Maijo A. D. 1591.

5 Eilėraštis pasirašytas inicialais I. R. Be Jono Radvano, Lietuvoje taip

galėjo pasirašyti dar vienas poetas, Radviliados autoriaus amžininkas,

Jonas Ruckis (Rutskis). Vis dėlto kūrinio kalba (vieną frazę surandame

taip pat Radviliadoje) ir įvaizdžiai (poetas mini Alkają ir remiasi poeto

iš Samo salos eilėraščiu, taigi moka senąją graikų kalbą ir yra susipaži- nęs su graikų poezija) leidžia priskirti šį eilėraštį Radvano plunksnai.

Chrząstowski A. Obrona Taiemnice krztu prawoslawnego Chrzešcijanstua...-

W Wilnie, 1584.- E. + verso.

“ Rymsza A. Dekėtėros akrėama, to iest Dziesigčroczna powiešč woiennych spraw ošwieconego kxiąžęcia y pana, pana Krzysztofa Radziwidta...- W Wilnie, 1585.- F. (?) (?) (?) recto.

" Estreicher K. Bibliografia Polska. T. 33. - Krakow, 1939. - P. 240.

-

n

“

e

- xlvi -

PAAIŠKINIMAI

2 Radvanus I Epithalamium im nuptias ilustris ac magnifici domini d Chris- tophori Monvidi Dorohostayski et generosiss ac lustris virginis d Sopphine Chodkieviciae poetice expressum a Ioanne Radvano - Vilnae, [1588]

* Radvanus I Radvilas, sive De wita et rebus praeclarissime gestis umimortahis memoriae Ulustrissimi principis Nicolai Radivihi, Georgu filu libri guatuor Ioannis Radvani Lit[uani] - Addnte [sic!] est Orabio funebris geneross d Andrene Volani et guorundam auctorum epigrammmata - Vilnae metropoli Lituanorum ex officina Ioannis Kartzami, (I) I) IXC [=1592) - Likę neaptarti aštuoni Radvano eileraščiai išspausdinti kartu su epu šioje knygoje

4 Bentkowski F. Historya Literatury polskiey T 2 - Warszawa, 1814 — S 664, Juszyūski M H Dykcyonarz poetėw polskich T 2 - Krakow, 1820 - P 102 (suklydęs nurodo 1692 leidimo metus), Siarczynski F Op at, p 117, Tyszkowski K Abramowez Jan // Polski Stownik Biograficzny T 1-Krakėw,1935 -P 13, Lulewmcz H Op at,p 4 Kiti lenkų autoriai, rašę apie Radvaną, nurodo 1588 Radviliados leidimo metus

* Abramavičius V XVI amžiaus Vilniaus poetai (Iš ruošiamos knygos

Literatūrinio-meninio Vilniaus vaizda:) // Literatūros 17 meno metraš-

tis 1959 - V, 1959 — P 339, 342, Kazlauskas B Jono Radvano poema

„Radviliada“ // Literatūra 1965 [T ]8-P 278, 280, 303, Lebedys ] Senoji

lietuvių literatūra - V „1977 - P 129, Lietuvių literaturos istorija T 1-V,

1979 - P 13, Jurginis J, Lukšaite I Lietuvos kultūros istorijos bruožai

(Feodalizmo epocha Iki aštuomoliktojo amžiaus) - V, 1981 - P 94,

Tumelis J Radvanas Jonas // Tarybų Lietuvos enciklopedija [T]3-V,

1987 - P 484, Ročka M Mykolas Lietuvis - V „1988 - P 80, Pakalniškis R

Lietuvių poema Pagrindines žanmnes formos 2-as1s patais 1r papildytas

leid - V „1990 -P 58, Kuolys D Asmuo, tauta, valstybe Lietuvos Didžios105

Kumigaikštystes istorinėje literaturoje Renesansas Barokas - V „1992 -P

14,78, Dainos pasauliui, saulė: tr sau Lietuvos XVI-XVII amžiaus poezijos

antologija / Sudare E Ulčinaite, verte A Bendonūte [ur kiti] - V „1993 -

P 28, 439, 491

Estreicher K Bibliografia Polska T 26 - Krakow, 1915 - P 45

" Augustyniak U Testamenty ewangelikėw reformowanych w Wielkim Księs- tvie Litevwskim - Warszawa, 1992 - P 39

18 Stryjkowski M O początkach, wywodach, dzielnošciach, sprawach rycerskich 1 domowych slaunego narodu httewskiego, zemojdzkiego 1 ruskiego, przedtym

ES

- xlvii -

1 PAAIŠKINIMAI

nigdy od žadnego ani kuszone ani opisane, z natchnienia Božego a uprzejmie pilnego došwiadczenia / Oprac. J. Radziszewska.- Warszawa, 1978.

* Stryjkowski M. Ktora przedtym nigdy šwiatla nie widziata, Kronika Polska, Litewska, Žmėdzka y wszytstkiey Rusi Kijowskiey, Moskiauskiey, Siewierskey, Wožhynskiey, Podolskiey, Podgorskiey, Podlaskiey etc. ..—- W Krolewcu, 1582.

2 Strijkovskio gyvenimas aprašytas, pasirėmus jau minėta Wojtkowiako

knyga Maciej Stryjkowski - dziejopis Wielkiego Ksiestwa Litewskiego (Poz-

nan, 1990).

Stryjkowski M. O pozcątkach..., p. 151.

2 Radvanas, remiamas ir nuolatos raginamas Jono Abramavičiaus, turbūt galėjo naudotis Radvilų rūmuose Vilniuje, Nesvyžiuje ir kitur sukauptais rankraščiais ir knygomis. Vis dėlto būtų per drąsu galvoti, kad poetas laikė rankose šį Strijkovskio kūrinį, kuris greičiausiai tik apie 1600 m. pateko į Radvilų Nesvyžiaus biblioteką. Apie tai plačiau žr.: Radzi- szewska Į. Maciej Stryjkowski i jego dzieto // Stryjkowski M. O początkach..., p. 18-19.

3 Čia ir toliau puslapiai nurodomi pagal pirmąjį - 1582 m. Karaliau- čiaus - leidimą.

* Neturime patikimų duomenų apie kitus Strijkovskio kūrinius, galimus Radviliados šaltinius. 1979 m. spaudoje buvo paskelbta žinutė apie Senosios rusų literatūros institute Peterburge surastus nežinomus rank- raščius. Tarp radinių paminėta Strijkovskio poema, pavadinta O pora- ženiu 30 000 Moskwy z kniaziem Piotrem Szujskini wojewodą potockim w polu Iwanskim nad rzeką Ulą, za sprawą i rządzeniem Ksigcia Mikolaja Radziwikla, Het. W. Lit. i Hrehora Chodkiewicza Kaszt. Wilensk. r. 1564. Rankraštis nėra publikuotas. Jei jis po 1979 m. liko minėtame institute, galėtų suteikti vertingų žinių ne tik Strijkovskio, bet ir Radvano kūrybos tyrinėtojams. Apie tai plačiau žr.: Wojtkowiak Z., op. cit., p. 180181.

* Oderbornius P. Ioannis Basilidis Magni Moscoviae Ducis vita...- Witeber- gae, 1585.

26 Šio rašytojo bei pastoriaus gyvenimas aprašytas, pasirėmus: NarzyAski

J. Oderborn Pawet // Polski Stownik Biograficzny. T. 23.- Wroclaw [i

in.|, 1978.- P. 533-535.

Idem, p. 533.

2 Apie tai liudija knygos pratarmė, datuota 1584 m. gruodžio 1 d., ir anksčiau cituotas Januszas Narzynskis minėtoje Oderborno biografijoje.

2

2

3

- xlviii -

PAAIŠKINIMAI

> Autorius mini dvi pavardes Elijo Pilgrimovijaus (f E, verso) 1r Mikalo- jaus Tolvaišos (f H, verso), 17 dekoja šiems žmones už pagalbą ir suteiktas Žinias

* Oderbornuius P „1bid, £ O, recto-O, verso

* Ši Radvilos Rudojo gyvenimo dalis aprašyta pagal Lulewicz H Rad- znvtžt Mikotaj zwany Rudym // Polski Stownik Biograficzny T 30- Wroclaw [1 in ], 1987 —- P 321-323

32 Polnoe sobrante russkich letopisej T 29 —- Moskva, 1965 - P 329

3 Lietuvių, lenkų 1r vokiečių šaltiniai mini vieną šią pavardę, rusų met- raštis nurodo du Viazmos grupuotes vadus Piotrą Semionovičių Sere- brianą 1r Vasilijų Semuonovičių Serebrianą, žr Polnoe sobranie russkich letopisėj „p 329

3 Strijkovskis nurodo „na Druckij polach“,žr Ktora przedtym nigdy šwatla me widziata, Kronika „p 771

* Idem, p 772

* Bredenbachius T Historia belli Livonic: - Antverpiae, 1564 -F 52 verso

* Idem, f 50 verso

* Stryjkowski M Ktora przedtym nigdy šwiala nie widziata, Kronika , p 771 Velesnieji autoriai nurodo kiek didesnį skaičių Antai A Koje- lavičius-Vijūkas mini 30 tūkstančių, žr. Diuis Angelis Lituaniae Custodibus et Sanctis erusdem Patronis sacer Nomenclator Famuiliarum et Stermmatum Magni Ducatus Lituamiae et Proumnciarum ad ėum pertinentium | Descriptus anno 1658 -P 15, 28,45, 260, 297 - Rankraštis Nacionaliniame muziejuje (Čartoryskių fonduose) Krokuvoje

* Stryjkowski M „op at ,p 772

* Bredenbachuus T „op cit ,f 50 recto-verso

* Strkovskis mini lenkus aprašomuose įvykiuose dalyvavus apskritai, o Bredenbachas nurodo, kad pagalbiniai lenkų daliniai į Radvalos stovyklą atvyko po Ulos mūšio prieš Serebriano grupuotes pasitraukimą, žr Bredenbachuus T „op cit,f 52 verso

* Volanus A Oratio funebris in laudem dlustriss[imi] principis Nicolai Radivili // Radvanus I Radmilias „f ą uj recto-verso

S Stryjkowski M, op cit, p 771, Kojatowicz Albertus Wuuk, op cit, p 15, 28, 45, 260, 297

* Bredenbachius T ,op at, f 50 verso

“ Stryjkowski M „op cit, p 771

- xlix -

3

PAAIŠKINIMAI

*“ Bredenbachius T., op. cit., f. 50 verso; Polnoe sobranie russkich letopisej. T. 29.- Moskva, 1965.- P. 329.

* Lulewicz H. Radziwit! Mikolaj zwany Rudym..., p. 325.

* Bredenbachius T., op. cit., f. 51 recto.

* Bredenbachas f. 51 verso-52 recto nurodo dar keturias pavardes, tačiau jos neatpažįstamai užrašytos, todėl sunkiai identifikuojamos. Pleščejevą ir Ochliabininą tarp patekusiųjų į nelaisvę mini rusų metraštis, žr. Polnoe sobranie..., p. 329.

* Stryjkowski M., op. cit., p. 771.

“I Strijkovskis ten pat nurodė, kad Polocką pasiekė apie 5000 Šuiskio kareivių.

32 Bredenbachius T., op. cit., £. 51 recto.

* Tokias Šuiskio žuvimo aplinkybes nurodo Radvanas Radiv. III, 618- 634 ir Strijkovskis Kron. 772. Vis dėlto Radvila Rudasis oficialiame pranešime karaliui apie pergalę, kuriuo rėmėsi Bredenbachas, paminėjo, kad maskviškių vadą jo kariai suradę šulinyje (in puteo) su peršauta galva, žr. Bredenbachius T., op. cit., f. 51 recto.

* Stryjkowski M., op. cit., p. 772.

“ Bredenbachius T., op. cit., £ 51 verso.

* Bredenbachas f. 52 verso nurodo sunkiai identifikuojamą vietovardį Descha. Tuo tarpu Strijkovskis Kron. 772 mini, kad Kmita savo žygūną siuntęs į Radvilos Rudojo stovyklą Dubrovnoje.

57 Bredenbachius T., op. cit., f. 52 verso.

5 Idem, f. 52 verso; Strijkovskis Kron. 772 mini „ne daugiau kaip du tūkstančius“.

* Bredenbachius T., op. cit., f. 52 verso.

“ Idem. f. 52 verso-53 recto.

“| Idem, f. 53 recto; Stryjkowski M., op. cit., p. 772. Pastarasis rašo, kad pasiuntinį siuntęs ne Radvila pas Kmita, bet Kmita pas Radvilą.

2 Bredenbachius T., op. cit., £. 53 recto.

8 Stryjkowski M., op. cit., p. 772. Bredenbachas f. 53 recto rašo, kad ginklus makviškiai išmėtę pakeliui; jų buvę tiek daug ir tokių puikių, kad lie- tuviai netgi taip aršiai nebepersekioję bėgančiųjų: rinkęsi ginklus iš pakelės.

“ Polnoe sobranie..., p. 330.

“ Radvanus I. Radivilias..., £. + + iij verso.

ss

PAAIŠKINIMAI

“ Idem, f + + 14 recto.

* Ivanas IV Rūstusis mire 1584 m kovo 18 d

* Amžininkų akyse karas tarp abiejų pretendentų į sostą ir neramumai valstybeje buvo tikriausias pilietinis karas, žr Volanus A Oratio ad lustrissimos principės Romanorum imperatoris Rudolphi et Polonorum regis Sigismundi legatos, ad Bendzinum pacis constituendae causa congregatos - [Vilnae?), 1589 - F B, verso-B, recto

* Pelc J Sarmatyzm i Barok // Problemų literatury staropolske Ser I- Nrociaw [11n.], 1972 - P 1031r toliau, žr taip pat Kuolys D,op at,p 212

* Ročka M,op at,p 59-60 1r toliau

" Idem, p 62-82, 86-88 ir toliau

2 Idem, p 135-137

* Idem, p 91-92, 132-135

** Nieznanowski S Staropolska epopeja historyczna ,p 395 1r toliau, Otwinowska E Inutacja Zarys problematyki 1 ewolucja pojęcia // Problemy literatury staropolskiej Ser 2 — Wroclaw [1 in ], 1973 - P 426- 427 1r toliau

* Kai kurias 1mituojamas vietas yra aptaręs Benediktas Kazlauskas, žr Jono Radvano poema Radviliada „p 300-302 Taip pat žr komentaruose

* Lenkų tynnetojas Juliuzsas Nowakas-Dtuzewskos laikesi pažiūros, kad Radvanas Radviliadojė 1mitavo senoves graikų herojinį epą, žr Nowak- Diuzewski J Okolicznosciowa poezja polityczna w Polsce Pierws: krėlowie elekcyjni - Warszawa, 1969 - P 150-151 Homero pesdakai Radvi:liadoje pastebinu, bet negausūs Romenų poežijos paveldą joje pirmueji įvertino Kazlauskas (minetame straipsnyje) ir Stefanas Nieznanowskis, žr Nuieznanowski S Staropolska epopėja historyczna „p 401

"7 Otwinowska B Iimitacja „p 395

"8 Apie tai plačiau žr Stabryta S Wergiliusz Šuiat poetycki Wyd 2 poprawione - Wrochaw [1 in J, 1987 - P 213-214

" Idem, p 208 ir toliau

* Idem, p 166-180

"r

JONAS RADVANAS AND HIS HEROIC EPOS RADIVILIAS

A heroic epos entitled Radivilias, sive De vita et rebus praeclarissime gestis immortalis memoriae illustrissimi principis Nicolai Radivili... libri guatuor by Jonas Radvanas was published in Vilnius in 1592. In the epos the poet glorified in Latin the life and marches of Mikalojus Radvila the Brown who defended Lithuania from the invasion of Ivan the Terrible in 1564.

Very few facts survived about Radvanas, the author of the epos. The date and place of the poet's birth and death as well as the place of his studies are unknown. His works make it possible to guess that Radvanas was born approximately in the middle of the 16th century, he was not a nobleman (perhaps a townsman) and he professed the Evangelic Reformist faith. Radvanas was a Lithuanian, besides his mother tongue, he could speak Latin and Old Greek. He died after 1592.

The creative heritage of Radvanas consists of some poems written in Latin (fourteen of them are known at pre- sent), the poem Epithalamium in nuptias illustris as magnifici domini d. Christophori Monvidi Dorohostayski... et generosiss. ac illustris virginis d. Sophiae Chodkieviciae (Vilnius, 1588) and Radivilias.

The most valuable part of his creative heritage is un- doubtedly the heroic epos. The work consists of four cantos

- li -

JONAS RADVANAS AND HIS HEROIC EPOS5 RADVIILIAS

which have 3 302 hexameter lines, and it is created mainly on the themes of the Livonian War (1558-82). The main figure of this war on the Lithuanian side was Mikalojus Radvila the Brown (1512-84), a talented military com- mander, a gifted diplomat and a famous culture and re- ligion figure. On January 26 - February 7, 1564 the Lithu- anian troops (nearly 4000 men) under his command defeated the military forces (nearly sixty thousand soldiers) of the Grand Duchy of Moscow at several close fights and defended Vilnius, the capital of Lithuania.

The appearance of the epos was determined by several significant circumstances. A reguest of Jonas Abramavičius (?-1602), a friend and brother in arms of Radvila to glorify the life of talented military commander served as an incentive to create Radivilias. One can guess that Radvanas fulfilled Abramavičius' reguest, expressing not only his amiable gratitude for the unknown yet to us beneficence, but also being obliged by his position (some of the literatue historians point out that Radvanas was the poet of the Radvila's Palace).

Another important circumstance was a highly intensive literary life in Lithuania in the second half of the 16th century. It was no chance occurence that the works of some more well-known writers left their traces in the plot and language of the heroic epos. Among the sources of Radi- vilias one should mention the first printed history of Lithu- ania written in Polish and entitled Ktora przedtym nigdy šwiatla nie widziala, Kronika Polska, Litewska, Zmodzka y wszyskiey Rusi (Konigsberg, 1582). The author of the book

- li -

28

JONAS RADVANAS AND HIS HEROIC EPOS RADVILIAS

Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski, 1547-approx. 1590), a historian and poet, participated in the Livonian War himself and was familiar with a majority of war com- manders mentioned in Radivilias. Another source of the heroic epos was a biographical essay about Ivan the Terri- ble, entitled Ioannis Basilidis Magni Moscoviae Ducis vita (Witenberg, 1585) written by Paulius Oderbornas (Paulus Oderbornius, approx. 1555-1604), a pastor of the Kaunas Lutherans. The biography of Radvila, entitled Oratio funebris in laudem illustrissimi principis Nicolai Radiuili, must havealso made an influence on the heroic epos. It was reprin- ted (first edition — 1584) in the same book as Radivilias in 1592 in Vilnius. Its author is Andrius Volanas (Andreas Volanus, approx. 1530-1610), an eminent figure of the Reformation in Lithuania.

The Latin language associates Radvanas' epos with ancient works and the Neo-Latin European literature. The chosen genre made the Lithuanian poet imitate those writers of ancient Rome whose works formed the canon of the epic poetry. No wonder that the greatest influence on Radvanas was made by two poetical coryphaei of the Golden Age of Rome - Vergil and Ovid. The language of the Lithuanian heroic epos reveals the traces left by Aeneis, Bucolica and Georgica by Vergil and Metamorphoses, Fasti, Epistulae ex Ponto, Tristia and Heroides by Ovid. Some kind of influence have been also made by Catullus, Cicero, Claudianus, Aulus Gellius, Horatius, Iuvenalis, Lucanus, Lucretius, Macrobius, Martialis, Plautus, Propertius, Prudentius, Seneca, Silius Italicus, Statius, Tibullus and other poets of Rome and ancient Greece.

B

JONAS RADVANAS AND HIS HFROIC EPOS RADVIUIAS

In the epochs of Renaissance and Barogue the imitation of the ancient authors was considered to be an obligatory method of creation. All the poets of the Great Duchy of Lithuania who wrote their poetry in Latin, Radvanas included, observed it. Nevertheless, it is doubtful whether this provision of creation common to all Europe would have been so wide applied in Lithuania in the 16th-17th centuries, if there had not been favourable intellectual and ideological surroundings. There was a widespread legend in Lithuania about the origin of the Lithuanians from the Romans, which was considered to be part of the official state policy at a certain period of time. According to the legend, the Lithuanians were descended from those Romans, the contemporaries of Vergil, who during civil wars moved to Lithuania and started the families of Lithuanian well-known nobles. The legend was based on a similarity betwen the Roman and Lithuanian pagan traditions as well as on the community between the Latin and Lithuanian languages. It goes without saying that it helped to protect the cultural and political indentity of the Lithuanians at the intellectual competitions with the Poles and Moscovites. One can discover the traces of this legend in Radivilias as well.

The majestic history of Lithuania based on the men- tioned legend of the Lithuanians' origin from the Romans is glorified only in a few places of the heroic epos: at the begining (Radiv. I, 31-39, 80-96) and in the middle (III, 89-—190). The rest part of the work is a narration about the events of the not too remot past, the participant of which Radvila the Brown himself was. His picture in Radvanas'

- V -

JONAS RADVANAS AND HIS HEROIC EPOS RADVILIAS

epos greatly resembles the Roman cultural hero Aeneas, glorified in Aeneis by Vergil, however, there are great differences between them as well. Neither the Gods of Olympia nor the Almighty Christian God help Radvila the Brown to reach his aspirations of life. Whereas Vergil's Aeneas has both patrons of a heavenly origin and assistants of an unearthly origin. Aeneas finds out about his own destiny and that of the future Roman state from the inhabintants of Elysium. Whereas Radvila the Brown receives some information about the future from the bard Musaeus, who resides in the Temple of Sciences and Arts in Helicon (Radiv. I, 233-370). The spirit of the Great Duke Vytautas visits the Lithuanian army commander on the eve of the Ula Battle and reminds him about his destiny (Radiv. III, 254-302). All this happens not somewhere in the underground world or in the sky but on earth. Besides, contrary to Aeneas, who has an enemy on earth (Turnus) and in the sky (Iuno), Radvila fights with a single real horrible enemy - Ivan the Terrible. The mentioned peculia- rity of Radvila's picture which can be called an earthly dominant, should be considered one more original features of Radivilias by Radvanas.

The carthly dominant imparts some originality not only to the picturos of heroes but also to other parts of the artistic world of Radivilias. This peculiarity together with the scenes of the majestic history of Lithuania and with those of the spritualized nature as well as the pacifist mood of the Lithuanian heroic epos render some eternal value to this work and we hope that it makes the work interesting to the European reader.

- lvi -

"MAG. Nx LITHVANIAE,| | IN CAETERARVMOVĖ REGIO | NVM ILLI ADIACENTIVM | 14

EXACTA DESCRIPTIO į Ula ac Eli" Pop Di D Asi

1 ; “

SN es AD a/s an 2.

Polocko vaivadija, 1562-1564 m. karo veiksmų arena. M. K. Radvilos Našlaitėlio ir jo talkininkų parengto LDK žemėlapio fragmentas.

ogėto RUPUS DG DX Birwe et Durbinki SRL. PRINCEPS, real) Ao 4547 Die 30 Decemb Augusta Vindelicai Pocillator MD Li544

Arapductor 1547 DUX Super Fxech MO Lagos PALAT Vilu tCANCELLI Dayr Lieden Bormov Shmulis Vasilis Aielic et Koida mov Capitan. lėk Mdstaras GKORGKIC PRUNCIPUM RADILTLIORUM CASTELLANOR Vilnėn MARESCHALL ac Supo DICUM "Exercit MDL riLius TEMPLI Bierzensis FUNDATOR Natų Adagaa Deral Vilnmagoą die 47 April Arejų tum TA, šepaltų Duke 46 Calend Mop a688 44 Consora Catania

Mikalojus Radvila Rudasis, LDK didysis etmonas, Ulos mūšio nugalėtojas. Portretas iš kn.: Icones familiae ducalis Radivilianae...- Petropoli, 1875.

aronalus LPRINCEFS RADZUKU O Ver arai Lina LiAV Boa In birze et Dubiaki DOMIN US et MALRKS. saga Anos Cb , 1649 PALATIN) Kioviensis Aiga3 CASTELLAN Trocensis 3441 CASTELL Via a NANOUL Ci

Aaa SUPREM, DUX Earciuum M.D.L.Grodaenais, ės

ių a Tanoka, tinai yig cru i“ Šoro TRIO NTA ais ČLARIS,

X AGOLAL, 1 D Manauki Ducyjam MON LDOW NA Consobrwwe egis lagpelion TRINCIPUM RADIVI iu tom RUM ia Tų Koa vinds CANCEL Supremor MDL riLiusi.

ECCUESIALet PAROCRIA in SUOKUCGYNO, Pluvinvae usnėą sliarum FUNDATOR pat Pascha Kolanska De Daleov Dacia

Jurgis Radvila, LDK didysis etmonas, M. Radvilos Rudojo tėvas. Portretas iš kn.: Icones familiae ducalis Radivilianae...- Petropoli, 1875.

7 De Daleow Dieta WOLSKA in Sacauczyno Už Steminatia Iunosaa ION NUS Corwitis HER RUKTII Dabromilaki (m ) NICOLAI Corwitis SIENTAWSKŲ Belsenais,

Dede RufsisePALATINĖ Exercituumkeų NDUCIS, Av 1569 A/ai neesoDefuncti, coNjuGuM NTA >, Ž SOROR Germana Mustris Vin KOLA De Daleow PALATIN RUSSI A, EXERCITUUM Regi DUCIS Filia mio VICTORIS PRINCIPIS RADIWILIĖ in Birze et Dubinki DOMINI et WAY MS ANT Vilne MARESCHALCI a DUCIS Exerci MDL BAKITIS Porvjusi CON sORS KCCLKSLALet PA ROCHLAE in SaczacsynoCum MAKITO Suo PIINDATRIN

Barbora Radvilienė, M. Radvilos Rudojo motina. Portretas iš kn.: Icones familiae ducalis Radivilianae...- Petropoli, 1875.

š ė Ė | Ė |Ž Ė į

GEA DO DUX Aukgeretur. SRL FRINCRPS Ad 4547 Crent, wnprimi bAG2644 AROMIMAWCHALOS M DL ABA,

Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, kurio pastangomis prie LDK buvo prijungta Livonija. Portretas iš kn.: Icones familiae ducalis Radivilianae...— Petropoli, 1875,

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis

Žygimantas Augustas,

štis. Jo valdymo metais prasidėjo Livonijos karas.

Portretas iš kn.: Schieman Ch. Russland

kunigaik

Polen und Livland bis in

Ž

1886.

,

17. Jahrhundert. — Berlin

Afrontrafatar

805 Berrai Duav vn Grosfirfien Tivan

i

El 3 Žž Žė 2 E

Ė

Ivanas IV Rūstusis, Maskvos didysis kunigaikštis, Livonijos karo sukėlėjas. Portretas iš kn.: Schieman Ch. Russland, Polen und Livland bis in 17. Jahrhundert. - Berlin, 1886.

Liugnia, L

STEPHANVS Primus, Dei grazia REX 70£ ONIA Magnus Dux Lirhuama,

Sit STEPHANVS feunų Orem oruloėjas REX piss et fapiens Klloų. et part coruštans .

ELOGIVM MAGNI STEPHANI

I. POLONIAE REGIS, OVI GRODNAE, MVLTIS REBVS PRAECLARE GESTIS, PACEGVE PVB lica relidta , mortuuseft Anno Domini 15 85, Die 12. Decembris.

Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, pergalingai užbaigęs Livonijos karą. Portretas iš kn.: Cromerus M. Polonia, sive De origine et rebus gestis Polonorum libri XXX. - Coloniae Agrippinae, 1589.

RADVILIADA

RADVILIADA,

ARBA KETURIŲ DALIŲ GIESMĖ APIE GYVENIMĄ IR GARSIAUSIUS ŽYGIUS AMŽINO ATMINIMO ŠVIESIAUSIOJO KUNIGAIKŠČIO

MIKALOJAUSRADVILOS,

JURGIO SŪNAUS, DUBINGIŲ IR BIRŽŲ KUNIGAIKŠČIO, VILNIAUS VAIVADOS IR T. T.,

IR NARSIAUSIO LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS KARIUOMENĖS ETMONO IR T. T.

GIESMĘ KILMINGO PONO JONO ABRAMAVIČIAUS Iš VARNĖNŲ, TARTU VALDYTOJO, LYDOS, CĖSIŲ IR T. T. SENIŪNO, ĮSAKYMU IR VALIA SUDĖJO JONAS RADVANAS LIETUVIS.

Prie jos pridėta prakilnaus pono Andriaus Volano, šventosios karališkosios didenybės sekretoriaus, kalba, pasakyta laidojant kunigaikštį Mikalojų Radvilą, ir kai kurių autorių epigramos.

LIETUVIŲ SOSTINĖ VILNIUS, Jono Karcano spaustuvė 1592

RADIVII TAS PRIMA.,

„1IVE

DE VILA Ll REBVS

PRZACLARISSIME GESTIS, IMMORTALIS -MEMOR IA, IL- LVSTRISSIMI PRINCIPIS, NI- coLa1 RapiviLi GeoRGI F,. Dvcis 1x DvaiNnki ac BrERzZa, PALATINI1 "ViLNENSIS, ŠC. AC EXERCITVVM M. D. L. IMPERATORIS FOR- TISSJ MI, ŠCet-»

LIBER PRIMVS,

SA Vndalii,Solisąy vias caeleftia fcribunt

Argumenta,poli tračtus, camposgue liguentes, )

j||Et penitus valti prima incunabula

mundi.

Magnum iter afcendunt,fed gloria dulcis honore

Incendit vires, 4 amor praftantis oliv2.

Deucalionis aguas fecli monimenta nefandi

Defcribant alii, caelumg agitata per altum

Bella canant,guls palma placet fuparma Gigantū,

Alter Cadmzas clades, Martemą nefaftum,

Oblcaenamą domum Pelopis,ccenam4; Thycfte,

Atg Semiramiasarces,Trojaed labores,

„a

Omniag

RADVILIADA, ARBA

GIESMĖ APIE GYVENIMĄ IR GARSIAUSIUS ŽYGIUS AMŽINO ATMINIMO ŠVIESIAUSIOJO

KUNIGAIKŠČIO MIKALOJAUS RADVILOS,

JURGIO SŪNAUS, DUBINGIŲ IR BIRŽŲ KUNIGAIKŠČIO VILNIAUS VAIVADOS, LDK KARIUOMENĖS NARSIAUSIO ETMONO IR T. T.

PIRMA DALIS

Dangiškom temom rašą kūriniuos pavaizduoja mėnulį, saulės slinkimą dangum ir padangių erdves, vandenynus ir kitados ištisai negyvenamos žemės gimimą.

Jie užsimoja plačiai, bet poetams stiprybės vis teikia

5 atpildas saldžia garbe ir alyvų vainiko siekimas...

„+ Deukaliono marias - atminimą nelemtojo amžiaus dainiai kiti teminės, apdainuos per aukštąsias padanges ėjusį karą ir tuos, kas laimėjo kovas prieš gigantus. Trečias visus stebuklus ilgaamžio pasaulio tegarbsto:

1 negandas Kadmo šeimos ir nelaimę atnešusį karą, baisis Pelopo namais nelabaisiais ir vaišėm Tiesto,

P

Omniackannofi dicat miracula mundi. Talia gux vacuas tenuifsent plurima mentes, - Omnia iam vulgata,cėdrum-meruėre,fidem non, Propofijų At mea perfidiz non ulla coa rguetaztas op, Carmina: te RADIVILE, tua 8 memorada canemus Fačta Senex, tibi Pierios facramus honores. * Oužvis (nec dubiū eRYEuropam,« barbara regna Fama tuis,tripliciconch4,iam perfonat adis, Incipiam noftris intexere, Maxime, chartis, Martemą nomeng;tuum;laudes6; perennes, „CaLLiIoPE,atd; ERATO veftras advertite mčtes, Et date gudm virtus ingentem ad fydera vexit Dučtorem Litauūm,dum pace,ė Marte fecundo Siftit rem patriam, 'gūaliste efufa per Via Tempeltas ierit campos, per Evanfcia rura. Illiusimmenfis ut Jaus attonfa Livonum Contiliis,veluti Scythiamą reprefserit hėros, O memorate Dez: tum vos date candida cives Omina, na tibi (urgit opus LITVANIA PRESTANS, Defeipio = "TERRA potensarmis eft, 4 notifsima fam, „Grluds Hic vbi fe latis pandit LU Tuania campis, Lituania, : . Magna parens frugum, fudio gens afpera belli, . t. Ouam perhibent ltalos olim tenuifse colonos, . A fortitu- Martia corda virūm : guis nune aut forte Libonis pu as „Exfilium nelcit,magnos4; Palzmonis aufus? neimpėrii Vnde venit longa [erie Lituana propago, Litusnid, Gens gravida imperiis:etenim fub Balthica fines Littora,£ Euxini mare,famam extendit Olympo, Illis Campanos faltus, vbi dona Lyxo

15

30

8

40

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Semiramidės pilis apdainuoja ir įvykius Trojoj. Galvas tuščias paprastai težavėdami, žinomi daugiur, šie padavimai visi nusipelnė tik kedro - ne lyros. Vis dėlto mano giesmėms neprikiš žodlaužystės joks amžius!.. Radvila! Patį dabar apdainuosiu, atmintinus darbus tavo, Senoli, ir tau šią pierišką auką aukosiu. Nors apie tavo žygius po Europą ir barbarų kraštą garsas skersai išilgai iš trilypio rago pasklido, ryšiuosi savo giesmėn vis viena, Didysis, sudėti tavo garbingus vardus ir karus, ir šlovę nemarią. Man dėmesinga pabūk, Kaliope, ir tujen, Erata, ir apsakyk, kaip narsa lig žvaigždynų iškėlė šį didį vadą lietuvį, kai jis ar taika, ar karu, taip sėkmingu, gynė tėvynės žemes, ir pasakok, koks pragaištingas viesulas siautė laukuos prie Ulos bei Ivansko dirvonuos. Deivės! Priminkite man, kaip Livonijos garbę pakando jo patarimai geri ir kaip Skitiją tramdė herojus! Na o, mergelės, tada jūs ženklais palankiais palydėkit kūrinį šį, nes jis tau, įžymioji Lietuva, gimsta! Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus — motina derlių skalsių ir gentis, įgudus kariauti. Sako, kad ją kitados nukariavo Italijos sūnūs — vyrai karingom širdim. (Ar yra toks žmogus, kurs nežino šiandien Libono tremties, Palemono didvyriškų žygių?) Virtine ilga iš jos atsiranda ainybė lietuvių — šita valdovų gentis; juk nuo Baltijos iki Juodosios valdo lietuviai žemes, o šlove ir Olimpą pasiekia. Ginklais patenkintiems, jiems išmintinga gamta pašykštėjo

sis

Legiferx certant Cereris,Panchaia Tempe' Alcinoi fyluas,biferig; rofaria Pafti, Medorum4; volens cultus,rivosc; metalli, 2. A frų.

Contentis ferro, prudens Natura negauit. „Bilis bals Sed guales,guantas( ferunt facra Gargara melses, Et vičtu facilem efse dedit per fecula gentem, 2. Avilių Hic vitreos amnes fylvarum celfa coronant Jacilitate. Tefgua,decus terris, gu guantum vertice in aftra 2“ In Stygios manes tantum radice minantur. moditate, Hic ceruis,alcig domus,f2uo4 bifonti, | $4 A vena. (Setigera captos cui mos elt fiftere lingua, | d Ing; leues (tantum robur) iacularierauras) sed o VirgatisG; notis maculofo tegmine lynci, 6. Aaa Et celeri caprex, nec non ingentibus uris, akiai Ouid Auvios, lacuumą; canam certantia ponto lacuum. Eguorai guid pifcest (unt hic etiam fua cete, ii Ouidreferam albenti canentia iugera lino? I aga Aut cur enumerem lucis concelsa beatis "Are Donai latet magnis ingens opulentia fyluis. topia, Hic fefe liguido diftendunt nectare guercus, 138 Arboribus (pumant purifsima mella, fauisė; Argas Macžant agricolas, iniulsa6; robora fudant, opibus, Plena Palatinz fragrantia pocula menfz, Antot diuerlis lapfos de fontibus amnes? 10. AB op Anne Boryfthenios curfus? gui rauca Auenta 0 o Vallibus abruptis vafto čum murmure ponto giis fuužis,

" Pracipitat, falfasd; maris prazdulcibus undis Vo Temperat: hinc autem fpatiatus Aumine Dunas | Olimžubė, a B. Vorti-

45

55

RADVILIADA / PIRMA DALIS

klonių Kampanijos, kur Cerera, įstatymų motė, varžos gausa su Bakchu, nepaskyrė Panchajos Tempėjų nei Alkinojo miškų, nei derlingojo Pesto rožynų, nedavė persų laukų ar upokšnių, turtingų metalo. Derlių, kokį šventi dovanoja Gargarai, skyrė jiems užtatai ir žemes, kur per amžius lengva išmisti. Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta žemės grožybė — girių aukštų karūna; jos viršūnėmis šičia žvaigždynus remia, o medžių šaknim ligi Stikso vėlių nusileidžia. Šičia atranda namus sau elniai, briedis ir stumbras (šitas galiūnas yra sulaikyti, ką nutveria, pratęs savo šiurkščiu liežuviu ir aukštai į orą išmesti), šičia ir lūšis dėmėm išmargintu apdaru glaudžias, randa namus ten žvitri stirnelė ir didelis tauras.

Kam man upes ir vandens didumu prilygstančius

marioms

ežerus girti? Žuvis? Čia netrūksta didžuvių irgi. Kam apdainuoti žilus jugerus baltuojančio lino? Argi išvardinčiau tai, kas palaimintoms čia dovanota girioms?- Gūdūs miškai čia turtus neapsakomus slepia. Čia ąžuolynai pilni bitučių skysto nektaro: medžiais tyriausias medus putodamas bėga, valstiečiai gauna korių dovanai, čia rasoja ir patys kamienai, ir ant vaivados skobnių kvepėdamos sklidinos taurės. Kiekgi čia upių, kurias vis skirtingi šaltiniai pagirdo? Štai Boristenis sravus: prasiveržę pro kaukarus, duslūs vandenys jo su triukšmu neapsakomu krinta į plačią jūrą ir sūrias bangas vilnimis atmiešia saldžiausiom. Štai Dauguva, aukštupy upeliu į kelionę išbėgus,

s 9

Vorticibus rapidis interluitarua Polotti, Et tandem Vencdūm latė prorumpit in 2guor. Nec multū minor hoc Litauūm ligdilsimus amnis Iglionum veteres campos, ė pinguia Aringens Eiiums Vilia culta fecat,Vilnid forore recepta, - | Nerys, „Fratris inamplexus Chronl decurmit amzni, Lit: Nienė Chrbnl,guo nobis non eft formofior amnis: : Multzxillum Nympha Auviorū,ė Ouerguetulane Kš, 14. Optaučre thsro, (ed habet pulcherrima Suenta, azes. Bug; PUrior electro, gu=z per Samogithica labens Hypas = Littora, Chrononis foecundo condituralučo. Bb. Hzceadem Litauos tellus, acresG Šudinos, Am. lazygagintrepidū mortis, Nomadesą; Poloucos, Bu varių e; Et Veteres PRvssos, 4 fortia pectora Alanos, aniguk,| Cognatosd illis Gepidas, populos4; potentes i „WE Extulit,hzc Erdiuilum, Troydenag fortem, merė forii[ Mingallumą Ducem, Scirmontūė; armipotčtem, Jimrū $e- R.omontem, Latioc; caput diademate cindtum gi Heroi, Mendogum, Vitenemą bonū,plenumą triumphis > Gedimina patrem, populofe maenia ViL NE PUPCET“ Cuius ab aulpicio furgunt : hincafpice natos Gediminiadas fratres, fortifima corda, Lituniim. Keftutum, Olgerdum:guin ifta IaceLLoNA tellus, aną pe Sarmatiz( dedit R.eges, Hunnod potenti bemi,Hun 1mpoluit dominos, * Cechi a ftirpe Bohemis, gris Silę- Totgue duces genuit praftantia nomina, nec non Joe. Ouč canimus MAGNVM RADIVILVM, nomė X omė GzoRgių NicoLet cui mens dederat prafaga parentum. Aadinilu = Ipsz Pater clara de ftirpe GeoRGivs, omnem |

'

70

75

95

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Polocko žemėm veržliais sūkuriais sūkuriuodama skuba,

kol pagaliau taip plati į Venedų marias įsilieja.

Tik ne mažesnė už ją ta lietuvių skaidriausioji upė —

Vilija, tekanti ten, kur kadai iglionams priklausė

žemės ir našūs laukai; pasiėmusi seserį Vilnią,

Vilija leidžias žemyn į brolelio Nemuno glėbį,

Nemuno - to, už kurį gražesnės mes neturime upės!

Daugelis deivių, kurios ąžuolynuos ir upės gyvena,

geidė jo meilės, tačiau jos sulaukė vien tik gražuolė -

upė Šventoji, kuri — skaistesnė už gintarą - srūva

per Žemaitijos laukus ir į Nemuną įteka našų.

Šitos štai žemės vaikai — lietuviai, ryžtingi sūduviai,

jotvingiai - žmonės, mirties nebiją, poloviečiai klajokliai,

prūsų sena giminė, narsiaširdžių krūtinių alanai,

vieno kilimo su jais gepidai ir kitos dar tautos.

Čia Erdivilo lopšys ir gimtinė narsuolio Traidenio,

Skirmanto, ginklais stipraus, ir narsaus kunigaikščio Mingailos,

Romanto, Mindaugo, kurs ant galvos užsidėjo vainiką

Romos, Vytenio kilnaus ir atšventusio pergalių daugel

tėvo visos Lietuvos Gedimino, kuriam vadovaujant

mūrai iškilo aukšti tirštai apgyvendinto Vilniaus.

Čia pamatysi abu Gedimino vaikus narsiaširdžius —

Algirdą su Kęstučiu; ši Jogailą pagimdžiusi žemė

davė sarmatų kraštams karalius, valdovus dovanojo

hunui galingam, taip pat ir bohemams iš Čeko šeimynos.

Šitiek šlovingų vadų čia gimė!.. Ir vienas jų buvo

mūsų giesmės Radvila Didysis, kuriam Mikalojaus

vardą ir lemtį tėvų pranašingas numanymas davė.

Visą tėvynę pilte apipylė žygdarbiais Jurgis,

11 -

Implerat patriam fačtis ingentibus heros, C.Aellaru Egregium fydus generis: fed gente Poloni E Macer,auis,ataufgue potens Colanfcia Nympha, Rediili, Fxzmina gux veteresHeroidasinter haberi

Digna fuit, talem guz natum in luminis oras

Eduxit Litauis : fedenim de fanguine tali

Progeniem cuncti venturam voce canebant,

Ouzxrem Lituanam fzuo turbante tumultu

Sifteret, 4 patriis depelleret vrbibus hoftem :.

Hunc fore, gui ciues magn4 (pe tollat,ab hofte Lituanor Vedrofiz cladem, direptague figna repofcat, | «d Vidrof. Et centum vinčtos nodis miferanda triumpho 19 ns

Ora ducum trahat, 4 patrie decus inferat aftris, : Haius in aduentum iam nunc Mofchouia tellus | Mordue R.efponfis trepidat vatum, Morduzgue feroces, Jerec'. po Et polita in tumulo Mofgux caftella tremifcunt. S badiės Heu guanta clades Mofchis fugientibus inftant ! Guam mulcis puer hic viduabit ciuibus vrbes ! Ouas poenas Iuane dabis! gužm plurima guondi Scuta virūm, galeafgue ruentia Aumina voluent. Nafcere magne puer,magnū patriz incrementū, Digna patris tanti foboles: gui Marte, togig Przcipuus, patriam meritis ingentibus omnem

Implerat, vel cum Litavis a finibus hoftes Ge/a 5 Ille Mzxoticolas inuičtis nga armis, Aa iberet ab arcibus ignes. Nicolai,

Aa pr as noftris pro Hos dum terga fuga nudant, agros6; relinguunt

Tam defolatos, tu CONSTANTINE, tuumą a ij Aulpicium

100

105

110

115

15

RADVILIADA / PIRMA DALIS

tėvas jo, kilęs ir pats iš šlovingos šeimos, ir ryškiausia buvęs žvaigždė giminėj; Mikalojaus motina buvo lenkų kilimo garsi senoliais mergelė Kolianska. Ji nusipelnė garbės su garsiosiom senovės herojėm būti sykiu minima, nes per ją atsirado pasauly Lietuvai šitoks sūnus!.. Dar prieš gimstant jų vaikui, aplinkui tvirtino garsiai visi, kad ši santuoka duos palikuonį, kurs sumišimuos rūsčiuos Lietuvos neapleis, jos valstybę stiprins ir priešų pulkus nuvaikys nuo sienų tėvynės. „Bus tai vyras, kuris piliečius vėl padrąsins ir priešų atimtas vėliavas mums sugrąžins, atsiteis už Vedrošą, vesis triumfan veidais apgailėtinais surištus pančiais karvedžius ir lig žvaigždžių tėvynės garbę išaukštins!" Nūn, sužinojus apie jo gimimą per pranašus, tirta Rusų valstybė visa, jos gyventojai mordviai laukiniai, virpa šiurpu Maskvoje sumišimo apimtos pilys. Kas per žudynės dabar jos gyventojų bėgančių laukia! Kiek šis berniukas paliks be piliečių Moskovijos miestų! Kokios, Ivanai, tavęs neapsakomos bausmės jau tyko! Upės ilgai dar plukdys nugalėtųjų šalmus su skydais! Gimki, didysis berniuk, tu, tėvynės didingasai ūgli, atžala, tėvo verta!.. Tavo tėvas, plačiai pagarsėjęs ir senate, ir kare, apipylė didžiom labdarystėm visą tėvynę tada, kai meotų šaly išaugintus priešus iš žemės tėvų nugalėtojo ginklais išvarė ir ant lietuvių pilių totorių ugnis užgesino. Tąkart, palikę tuščius arimus, užpuolikai jau traukės, bet, Konstantinai, ir tu, ir paties vadovaujami ponai

- 13 -

Aufpicium proceres, vnag; GEORGIVS acer . "Peuciniis campis, per tot deferta fecuti | vasko Mififtis letho : teftantur Aaua Auenta A Gurgite fub medio Aragem indignata virorum ad Holf++ Hosanicz,ė false natorum in funere matres, pana, Virtutes, Martemg viri, dextramą; potentem. AR “ Ouid memorė gužtos Prufsorū ftrauit aceruos, Geor: Ra Cū (ua Sismundo (guod Rex,guod auūculus eflet diuil: con- Nil veritus ) fcėlerata nepos haud viribus zeguis ara Alber- Arma inferret ouans? Gedani f(ub moenibus altis: | eže Dum ceelum terret bombis, ac fulminat vrbem. Linui Lmpete ferrato, vidit miferanda (uorum Imperator, Funera,guos Litauus palantes miles agebat, 3 Et docuit pofitis R.egem venerarier armis. Pro guibus in (efe meritis praftantibus,ardens "Te Patria in media Virtutum mole locare, Dar Caftellani nomen Vilnenfis, £ vna Poft obitum CoNSTANTINI, Refpublica iufsic Cernere militiz clauam, ė fuccedere tanto Induperatori, ac bellorum afsumere curasė Nec mora vičtricė dextra, Martemą; fecundum Arma triumphali jam tum przluftria lauro Vertis inimbelles Mofchos,vrbes6; Severas, Funeribus virides campos,atgue oppida Aammis Funeltas,peragransarmisvictricibus oras. Swrodubia | VRBS Antigua fui prilcis regnata tyrannis me R.ufsigenūm,celfo Starodubia robore fruda, Ouercubus annofis confurgens machina caelo: Hic Ovcina feros, £ furtiuis hymenais

130

135

145

RADVILIADA / PIRMA DALIS

(Jurgis narsuolis tarp jų) padneprės lygumom ir bekraštėm stepėm vis vien įpėdžiui pasiviję jiems galą padarėt. Jurgio narsumą kare ir galingą dešinę ranką t mena dar rudas vanduo, kurį ligi pat Olšanicos vidurio suteršė ten išžudytų vyrų lavonai, mena ir motinos jų, nežinančios, kur jų kapeliai. Argi pamiršo kas nors, kaip jis kupetom vokiečius klojo? Tai atsitiko, kada prieš Žygimantą — savo karalių, dėdę! - triukšmingai ginklus nusikalstamus kėlė sūnėnas, bet neprilygo jėgom... Kai prie Gdansko mūrų magistras šiurpino šūvių triukšmu padangę ir apsiaustą miestą daužė ketaus sviediniais, apgailėtiną savo kareivių žūtį išvydo, kai juos Lietuvos kariuomenė vijos ir, jiems sudėjus ginklus, dar pamokė, kaip gerbti karalių. Nuopelnus tavo didžius gerbdama ir norėdama baisiai rūmuos dorybių visų, kunigaikšti, tave įtaisyti, paskiria tau Lietuva iš pradžių kašteliono tarnybą Vilniuj; o vos tik akis Konstantinas užmerkė, valstybė buožę etmono tau atiduoda ir liepia į vietą šitokio karvedžio stot ir karybos vargams atsideti. Beregint tu prieš lepius maskviečius ir Severijos miestus atsuki mūšiuos visad neįveikiamą ranką, palankų Marsą ir savo ginklus, pagarsėjusius pergalių laurais; garbę iš plotų žalių pakasynom, gaisrais — iš jos miestų atimi, kai tas žemes su laimėtojais ginklais apvaikštai. Buvo žiloj praeity savavalių rusų valdovų valdomas miestas, vardu Starodubas, iš rąstų galingų suręstas, dangų remiąs ąžuolais šimtamečiais pastolis. Šičia aršus Ovčina, už vedybų džiaugsmus karalienės

- 15 -

Reginz elatus, per propugnacula tuta J. Oikcina ti Bellum acuit, populis, atgue altis turribus audax, 3" r Hoc caput eft belli,huc invičta Georgius armą ij Signa6 ferre iubet, manet alto corde repofta Lzfa Fides, Mars fzdifragus, bellumg nefandum, Mactatic; Patres, natig; ante ora parentum, Et gux nec dudum Litauis incendia campis „Milcuit,irarum4 omnes effudit habenas. Impunėergo ferus noftros exufserit agros Hoftisž £ immani letetur coede meorum? te pii ciues, guos hxc iniuria tangit, Et fančtum foedus,pacem4; soliė ferro. Nec mora :terribiles ėfulmineis tormentis Przcipitant nymbi,vafto cum turbine ferri, Meenibus excidium prafens, populod; ferentes, Sed neg; crudeles ičtus Starodubia fentit, Stat contra: infultus guerceta ingentibus omnes Expečtantanimis,eademą; ė turribus altis i Bella tonant,vomit arx ferrum, fonitug; tremifcūt $'tredubis ; a cuniculis ex Ardua terrarum,donec vis Aammea nitri pab Intima telluris rimata erumpit in auras, Fundamenta ruensimis radicibus, unde Littora difsultant, * maximus infonat xther- Fit via vi : nigrodvndantem pulvere Aammam Terra finuglomerans voluit, penitus6 patefcunt Heu malefidz arces : LI Taui per tela, per ignes Pracipites ivere, oriturd; miferrima caedes, Donec in extremos cineres Sigadubis pralans : MN Sedit,

-) —— (Rioja 71 T ka a

k Ann

155

160

170

15

180

RADVILIADA / PIRMA DALIS

pagerbtas aukšta vieta, iš tvirtovės saugios vadovavo

karo veiksmams, žmonėmis ir bokštais aukštais apsistatęs.

Šičia — to karo širdis, ir pulkus neįveikiamu Jurgis =

liepia sutraukti prie jos. Sužalotas Tikėjimas, Marsas,

laužantis žodį, patsai nusikalstamas karas, didikai,

žuvę nuo priešų, vaikai, tėvų akyse nužudyti,

ir neseni dar gaisrai Lietuvos laukuose tebespaudė

etmonui širdį, ir jis rūstybei leido pratrūkti:

„Argi nenubaustas liks už žemes išdegintas mūsų

priešas? Nejaugi baisiom jis mūsiškių žudynėm dar

džiaugsis?

Ženkit, maldingi kariai, kuriuos neteisybė užgauna,

sutartį šventą meldžiu geležim atstatyti ir taiką“.

Beregint pradeda virst iš pabūklų perkūniškų žiočių

debesys dūmų šiurpių su lietum pragaištingo metalo,

mūrams pilies ir žmonėms nešdami neišvengiamą mirtį. Tik Starodubas nėmaž nenukenčia nuo smūgių beširdžių.

Stovi tvirtai ir visus puolimus ąžuolinė galybė

atmuša drąsiai, piktai iš padanges remiančių bokštų

griaudžia pabūklais pilis ir liaukoja metalą, o mūšio

garsas kiloja skardžius, kol galiausiai ugninė galybė

parako žemėj landas padarytas plačiai atidaro,

pilį pačiuos pamatuos suardydama taip, kad net upė

šoka iš savo krantų ir aukštybės padangių subilda.

Savo padaro jėga. Per krūtinę voliodama, žemė

dulkėse plukdo liepsnas, ir pilis prieš visus kaip ant delno

štai pasirodo. Tada per šūvius ir per ugnį lietuviai

puola pirmyn urduliais, įsižiebia niūriausios kirstynės,

kol pagaliau iš puikaus Starodubo telieka degėsiai,

17 5

"Sedit,£ zgua folo fumat, Aos ille Seuerini. Guis tibi nunc Oveixa videnti talia fenfus? Ouidūe animi? cum dejedtas a culmine moles Alpiceres,fparfos6; ignes, clademą; tuorum. Gudnuncille furorž gud vani pečtoris orfus? Et guz pollicitus captiuo vincula regno: Odubias Martis fortes! 6 bella pigenda! Oweina <4- Ducitur ora modis dejedtus pallida miris, 2 - "Et dulces thalamos reminifcitur, impia furta. Mofchrii Nefcia mens hominum,cuius VicroR14 Martem eapta, at CoELIGENA annuerit, cupit alta pace triumphos. ft I nunc paciferx laurum prepone guieti. i Nec vero facile eft'numerare guid egerit illic Mars Radiuile tuus, cum magnas funditūsarces Erueres : tu Lituanx ditionis Homelum Reltituis,captos proceres,vinčtos4; catenis Adducis,tegens Morduz,te Taurica tellus, * Te Scythicitremučre lacus,te Mancope vafta, Te Tanaita ferox,te barbara Volga tremebar, Guaredum proprios argentea Aumina curlus Corripient,dumg; armipotens Lituania fabie, Fama perennabit tua, laus eterna virelcet. NICOEEOS tali patrio de fanguine cretus NICOLEOS fadtis caeli venturus ad axem, Et patriz columen, guo fe Lituania tellus Tačtabit,virtute potens,4 fortibus aufis. Pro[uperi,(pes guanta viri! gužntum infarinipfo! Guanta feges laudū! guantos promittit honores. Ergo

e S NPP, RTN

RADVILIADA / PIRMA DALIS

ir severskiečių puošmuo, sumaišytas su žemėm, parūksta. Ką gi, Ovčina, dabar begalvoji, kai šitai išvydai?

185 Ką gi krūtinėj jauti, iš aukštybių nuvirtusius mūrus, šokančią ugnį aplink ir saviškių žuvimą pamatęs? Kur įkvėpimas dabar ir širdies tuščiagarbiai siekimai? Kurgi grandinės, kuriom grasinai užkariausimam kraštui? Ak, tie gėdingi karai, apgaulingi orakulai Marso!

10 Veda akim nuleistom, nematyta dar povyza, baltą jį, ir vedybų džiaugsmus - nepadorų laimikį - jis mena. Žmogui neduota jokiam numatyti, kam Marsą palankų dangiška Pergalė skirs ir triumfų linkės maloningai.

Ką gi, keliauk ir dabar atsidėk jau taikingai ramybei!

15 Varganas darbas nūnai suskaičiuoti, ką Marsas tavasis, Radvila, nuveikė dar, kai tu aukštas pilis ligi slenksčio griovei!.. Tu Gomely vėl įtvirtinai valdžią lietuvių, parvedei mūsų ponus, surakintus nelaisvės grandinėm. Mordviai baisėjos tavęs, prieš tave drebėjo Tauridė,

20 skitų krašte ežerai ir plačiai nusidriekęs Mangupas, baimę donietis žiaurus ir laukinis nuo Volgos tau jautė. Kol tik plukdys į marias sidabriniai ssaumenys upių vilnį ir ginklais smarki Lietuva tik stovės, tol per amžius vardas tavasis garsės ir gyvuos garbė amžinybę.

was Šitokio tėvo sūnum į pasaulį ateis Mikalojus, šlovę darbais sau pelnys po toliausias šalis Mikalojus, taps Mikalojus stulpu, į kurį Lietuva, jo tėvynė, remsis, galinga narsa ir vertais didžiavyrių žygiais. Dieve, kaip laukiama jo! Ir koksai jo paties didingumas!

20 Kiek ateity jam šlovės! Ir kokių pagerbimų jis žada!

> L

Ergo dum Aorens ztas,dum mollior eft mens, Traditur inzenii facris cultoribus:illi šia Edoceant claras foecundi pectoris artes, Radiuilis. Inftillentą animo veterum monimenta tenello, tradieur Ouz bonafint, ė guz fugienda, guidėflebeatum preceper- Oblcaenūg putet, guid fas,guid mentemanimūds 7i2w Tranguillet,Deus ipfe guid ė guid fžčta repofcat Patria: gux Grajūm, guz fit Romana vetuftas,

Gualis A dėrias perfoderit HAnnibal Alpes, Scipiadas magnos bello, jutumė Catenem, Et Decios,ė cum focero te maxime Cafar, Et Catilina tuas nočžes,Sulle6; tumultum, Atą trifeclifenem Pylium,dočtumą bimembri ZEaciden,AoremgG uirūim guos Graecia laudat, "Talibus hunc olim uox 8 mens dočta magiftri Exercetmonitis, ė fidas conferit aures Frugibus ingentis as : tum rebus agendis Eximium pečtus pręftanti roborat arte, |

Ille let placidus,patientem accomodat aurem Conlultis, šgui Mofchos terroribus egit, Pertimuit : metuens uirgę fic grandis Achilles Montibus in patriis Centaurica penfa cancbat. |

His monitis valido Mufarum inftintusamore,

Sponte (ui gug Čt uitg fapientia guzrit, Avia Pieridum peragransloca : fed via nulla Inuia guxrenti. Gelidus fons pręluit arces

Caftalias, hic arguti (patianturinacti

Agmina cygnorum : fed fuaucolentibus herbis b Propter

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Tad atiduoda garbiems prigimties ugdytojams sūnų, kol pagavi jo mintis ir lyg žiedas skleidžiasi amžius: meno dalykų, kurie praturtina dvasią, temokys, k vaiko širdelėj jautrioj teįdiegs praeities patyrimo, ką gi jis laiko geru, o nuo ko vadina į šalį, kas prakilnu ir bjauru, o kas širdį ir dvasią paguodžia, ko Visagalis ir ko iš žmogaus reikalauja tėvynė, na ir galiausiai kokia romėnų bei graikų senovė.

„Toks - Hanibalas, kuris nugalėjo viršukalnės Alpių,

220 toks — Katonas, tokie - pagarsėję karuos Scipionai, šitokie - Decijai, toks - Pompėjus, o Cezaris - šitoks, va, Katilynos naktis, suirutė, kilus per Sulą, štai pragyvenęs žmonių tris kartas senelis iš Pilo, va, Ajakidas ir tie, kuriuos taip Graikija giria".

225 Ugdė kadaise tokiais pavyzdžiais išmanus pedagogo mokymas jį, į ausis patiklias nuostabaus mokytumo sėklą bėrė ir jo talentingoj krūtinėj brandino gaires veiklos būsimos sumaniom pedagogo gudrybėm. Tyli romus mokinys, kantriomis ausimis dėmesingai

230 pamokas seka - tasai, prieš kurį sudrebėjo maskviškiai, miršta iš baimės nūn pats: taip lazdos išsigandęs Achilas ėjo gimtuosiuos kalnuos kadaise kentauriškus mokslus.

Šių pamokų įkvėpta, jo krūtinė užsidegė meile mūzoms karšta, ir jisai pieriečių gyvenamom vietom

235 leidžias ieškot išminties: juk kas ieško, tas randa galiausiai.

Čia, kur ledinė versmė Kastalijos viršūnes skalauja, kur sukinėjas pulkai po triukšmingą pamarį gulbių - čia tarp žolynų kvapių amarantuos ir lauruose skendi

21 =

"m

sg - 21 -

Muai [er pin ad Ra- diulum.

Propter aguas Xyftusnitet eternis amaranthis Difinčtus lauro : fummž Sapientia regnat || Arce,parensą VSVS,materg; MEMOria canis Albentes, iuxta Mufę caltilsimą corda, Alternis miranda facras meditantur ad undas | Plurima,guę guondam Mulgus,ė audiit Orpheus, Et guos Aonio potauit Mula liguore. Huc celeras uenit RADIVI I Lus numine dextro, Ecce pii vates euinčti tempora lauro, Adfunt,A leti circumfunduntur,at illum Aonasin montes deduxit Terpfichorea, Ipfa Caballino diuina Polymnia fonte Proluit orą, caput tena Parnafside Clio Aduelat,pofthxc in longa velte facerdos Incipit effari Mulzus,ė ora refoluit :

O lux Sarmatiz,(pes O przclara tuorum, O nimium magno Ali dilečte tonanti, Venilti:agnolco :nec te malefuada reuicit Ambitio,aut pellex ad fata nefanda voluptas, Ouin fortunatos faltus,fedesą; beatas Afpiceres : ergo guz nunc ex ordine pandam

„Audi,tum memori pofthac in mente reconde,

PaiNcipio, else Deum ceeli,terrzG; potentem Scis,puer,hūc gui cuncta fuo fub numine torguet, Atą; polos,fibrasg; maris,tenebrasc; Glentum, Nil Gnere occultum,uitasą; š crimina prorfus Cernere,A ulcifci natos,ferosGy nepotes. Hoc te pxterea vero fermone moncbo, R. „vrte

RADVILIADA / PIRMA DALIS

ksistas, dengta terasa su kolonom. Virš jo viešpatauja

20 kalno pačiam viršuje Išmintis, o su ja - Patyrimas ir nemari Atmintis, abudu tėvai žilagalviai.

Dukros devynios šalia - širdimis skaisčiausiomis mūzos. = pina prie švento vandens pakaitom neapsakomo grožio gaidą, kurią kitados tik Mūsajas, Orfėjas ir dainiai,

245 mūzos pagirdyti ten Hipokrėnės versme, tegirdėjo. Laiminant dangui tuojau Mikalojus ir atskuba šičia. Smilkinius laurais šventais pasipuošę, palaiminti dainiai ji pasitiko džiugiai ir apstojo ratu, bet iš rato jį Terpsichorė aukštyn į Ajonijos kalnus palydi,

20 čia Hipokrėnės rasa Polihimnija veidą nuprausia, smilkinius juosta kita parnasietė Klėja padabina.

Tąkart stoja prieš ją vilkėdamas ilgą vaidilos

rūbą Mūsajas žynys ir jaunuoliui šitaip prabyla:

„Štai ir išvydom tave, Sarmatijos saule! Sulaukėm, 25 tautai šviesiausia viltie! Griausmavaldžio sūnau

mylimiausias!

Aš sužinojau dabar, kad jokia apgaulinga puikybė

nė lengvabūdė aistra nusikalstamus darbus daryti

kelio į kalnus prie šių palaimingų tarpeklių ir klonių

tau nesutrukdė. Užtat išklausyk atidžiai, ką tau noriu

200 tarti, ir mano žodžius įsidėk kuo giliausiai į širdį.

Vaike, jokios paslapties neatskleisiu, kad dangų ir žemę valdo Aukščiausias ir Jo liepimu čia sukasi viskas: žemė ir marių gelmė, ir nutilusių amžiams patamsiai. Nieko Jam slapto nėra, Jis kaltes ir gyvenimus mūsų

265 regi gerai ir kerštu vaikams bei vaikaičiams atmoka.

Tikrą teisybę tokia štai kalba iš pradžių apsakysiu,

4. 151 - 23 -

RADVILIADA / PIRMA DALIS

ksistas, dengta terasa su kolonom. Virš jo viešpatauja

20 kalno pačiam viršuje Išmintis, o su ja - Patyrimas ir nemari Atmintis, abudu tėvai žilagalviai.

Dukros devynios šalia - širdimis skaisčiausiomis mūzos.— pina prie švento vandens pakaitom neapsakomo grožio gaidą, kurią kitados tik Mūsajas, Orfėjas ir dainiai,

5 mūzos pagirdyti ten Hipokrėnės versme, tegirdėjo. Laiminant dangui tuojau Mikalojus ir atskuba šičia. Smilkinius laurais šventais pasipuošę, palaiminti dainiai jį pasitiko džiugiai ir apstojo ratu, bet iš rato jį Terpsichorė aukštyn į Ajonijos kalnus palydi,

20 čia Hipokrėnės rasa Polihimnija veidą nuprausia, smilkinius juosta kita parnasietė Klėja padabina.

Tąkart stoja prieš ją vilkėdamas ilgą vaidilos

rūbą Mūsajas žynys ir jaunuoliui šitaip prabyla:

„Štai ir išvydom tave, Sarmatijos saule! Sulaukėm, 25 tautai šviesiausia viltie! Griausmavaldžio sūnau

mylimiausias!

Aš sužinojau dabar, kad jokia apgaulinga puikybė

nė lengvabūdė aistra nusikalstamus darbus daryti

kelio į kalnus prie šių palaimingų tarpeklių ir klonių

tau nesutrukdė. Užtat išklausyk atidžiai, ką tau noriu

20 tarti, ir mano žodžius įsidėk kuo giliausiai į širdį.

Vaike, jokios paslapties neatskleisiu, kad dangų ir žemę valdo Aukščiausias ir Jo liepimu čia sukasi viskas: žemė ir marių gelmė, ir nutilusių amžiams patamsiai. Nieko Jam slapto nėra, Jis kaltes ir gyvenimus mūsų

265 regi gerai ir kerštu vaikams bei vaikaičiams atmoka.

Tikrą teisybę tokia štai kalba iš pradžių apsakysiu,

4.151 22 >

RADVILIADA / PIRMA DALIS

kad pamatytum: esi į dievus panašus, ir tik kūnas tavo mirtingas — dvasia nepriklauso mirties viešpatystei; kiek širdingų džiaugsmų po mirties nusipelno gerasis,

20 lygiai likimas žiaurus bėdomis ir nelaimėmis šičia - vargina žmones gerus, nors ne taip, kaip nedorėlis moka. Tad nei vangi žmonija, o juoba nei veidmainiškos liaudies liaupsės tavęs išdidžiu tegu nepavers!.. Ar žinoti nori, sūnau, kas yra iš tiesų šis didžiulis pasaulis?

275 Kopkim drauge lig pačių ar Olimpo viršūnių, ar Ato! Žvelk, kur garsi Helada kadaise plytėjo. Matai ją? Kurgi Atėnai dabar ir kur didvyrių motina Sparta?

Guli po žemėm giliai šventosios Olimpijos dulkės.

Kur tie derlingi krantai ir laivybai netinkamas uostas? 280 Kur septynvartė pilis? Nė žymės anei vardo nelikę!

Šičia Platajų vieta, o ana - Maratonas... Juk šitų

miestų, raudonų kadai nuo pralieto barbarų kraujo,

niekas nebemini nūn ir per amžius daugiau neminės jų!

Šimtą Kretos pilių man parodyk, parodyk Korintą,

285 merkiamą jūrų dviejų, jo akmens teatrus ir jo uostus!

Vargas senovės aukoms! Ir griuvėsiams palaimintiems vargas! Miestai, gyvybės pilni ir šlovingi piliečių stiprybe, auga iš menko želmens, kol pasiekę galybės viršūnę žlunga, bėdos ištikti, kaip ir visa, ką supa ant žemės 20 eterio didžio erdvė, ir būtis jų akimirksnį trunka. Visa, kiek gali žmogus ir pasauly, ir jūroj turėti, visa - gerai atsmink!- į mirtingą remiasi pradą. Jeigu tik, Radvila, tau pasaulį dar knieti išvysti, stok mintyse ant dangaus, kur blizgus nelyginant gruodas

Už

“

45 abi

Ladteus egregiis animis exporrigit orbis. Ille globus terrz,guantum compledtitur ingens " Oceanus,guem uosfertis Macnum Mare,nonne Infula parua fuis in fefe nutibus actai Partim Sole calet nimio, partimą; pruina Alget,ė in gtemio uariis animantia formis " Suftinet,humanum genus,humanos4; penates, Sed guam parvai viden'? nec veltri poenitet alti Scilicet imperii,guod uix punctum attigit orbisė O vanos hominum faftus! o inania corda! Heu guantum ueftris apparet futile rebusž Gloria nulla hominum,pudet ah, fcd gloria nulla Guin tu caeleftem patriam,ceeleftia (pečta | Przmia,tollerehumo: ccelo (unt omnia magnis Fixa viris,ubi concentu,miroG; canore Ceelicolūm,Domini facie,fceptrisG; fruuntur, Oux fi tegna placent, iam nunc iter arduus illud Ingredere,Alcidz guod duri femita monftrat, Heroumg; notant veftigia jam; parentem, (Hic tibi dux) imitare, (ub hoc tolerare magiftro Militiam,* graue Martis opus,uerosą labores Afsuefces,decoric; ejus non dečfse memento, Oui te dat patriz ciuem,populo4 volenti. Nunc ego te puerum,mox in Aorentibus annis MoxG virū cerna, jam nunctibi TEMPYS AG1 RES. Etiam te fontes Vle,iam tečta Polotti Fxpečtant,jam te labens R.espublica dudum Polcitopem,veniet tempus guo te juod; fačtis 5 Amplifices

RADVILIADA / PIRMA DALIS

25 Paukščių Takas plačiai šviesulais nusidriekia paskliautėj. Argi nėra tik menka salelė, kurią Okeanas, jūsų vadinamas dar ir Didžiosiomis Mariomis, plauna, žemių visybė, pati vien savu traukimu susidarius? Žemė nuo saulės kaitrios čia įšyla, čia šąla nuo speigo, 30 glaudžia glėby savame įvairiausių pavidalų gyvius, žmones visų giminių ir dievus - žmonijos globėjus. Tik ar matai, kad sala - mažulytė? Ir argi neliūdna jums dėl savosios valdžios, teaprėpiančios žemės dalelę? Kas per žmonijos tuščia didystė ir širdys išpuikę! 305 Varge, kokia menkysta pasirodo siekimuose jūsų! Žmonės visai be garbės... Be garbės, kad ir kaip būtų gėda! Na, o dabar pažiūrėk į dangaus karalystę gimtinę, žemės trauką įveik ir išvysk, ką dangus dovanoja. Didvyrių turtas - danguj, kur giesmėm angelų jie sau gėris, 210 žavis Aukščiausio valdžia ir džiaugiasi Viešpaties veidu. Jeigu patinka tau ši karalystė, nedelsdamas leiskis žygin įją tuo keliu, kurį dar Hėraklis pramynė. Pėdos herojų kitų tam kely dar matyti: tu tėvu sek (jis geriausias vedlys!). Vadovaujamas jo, kareivystės 315 naštą pakelk, apsiprask su arėjišku darbu, įvertink tikrąjį vargą, tačiau atsimink: nuo tavęs tepareina liaupsės vyro, tave išauginusio gimtajai žemei. Tu dar berniukas esi, bet netrukus tave pamatysiu amžiaus sulaukus brandaus, tad dabar pats METAS PRADĖTI. 20 Jau ir šaltiniai Ulos, jau Polocko sienos ir bokštai laukia tavęs, jau seniai Lietuva bėdoje reikalauja tavo pagalbos... Ateis valanda, kai už karvedžio darbus

- 27 -

Amplifices,nomend tuum geminare triumphis

Incipias: MisERVMEST ALIENAE INCVMBEREFAME.

En eritilla dies,cum terras prilca reuifet

Religio Domini,procul 6 procul efte tenebra, Rediuilus Cana FIDes prafto eft: tū tuRadiuilememento veligiorė

Relligionis opus ftudio defendere forti, | Cbr:/liane Cum turor arma movens,(zua pollentius hydra L —- Infremet,ė contra ualida nitetur opumvi. Jar, |

Ergo ne celsa tantarum cardine rerum, Sed contra omne nefas pro paceaudentior ito, lufticix cuftos,patriz uigil,autor honefti. Illecebris trahat ipfa fuis temaxima Viktus, Sis pius,8 magnis ftirpem virtutibus 2gua. Si tibi Medorum imperium fortuna Aias, Nobilitas,(ublime genus,cerzG; uetufte Sufficerent, at Lituana rectoribus aula Nonhicmos,Virtute folent non fanguine niti, Efse (uper titulos,fačtis anteire parentes. Et ne fis Phaeton Litauis ante omnia cerne. Sis patrix fidus,nec cum ad confulta vocaris, Subrepat, commune malum,Priuata Voluptas, Tu ciuem,patrem6; geras,patrizG maritum. Ouz fi mens facere eft, tum fe tua fama per orbė, Sparget ad Aurorz populos,4 littora rubra Nubigenasą volans,tranfcendet gloria nymbos- į Antiguos mirare Duces, š juratuorum vau Dilce,puer,primog; libens mireris ab zuo. ba a Et guia vix feris ufus promanat ab annis,

ij Annales

RADVILIADA / PIRMA DALIS

šlovę pelnysi ir pats apipinsi dvigubai savo ž vardą triumfais: MIEGOT ANT ŠLOVĖS SVETIMOS - NEGARBINGA.

325 Ak, ir ateis ta diena, kai senasis tikėjimas Kristaus žemę iš naujo regės! Tad greičiau sklaidykitės, tamsos: žilas Tikėjimas grįš, o jau, Radvila, tąkart laikykis! Kristaus tikėjimą gink, negailėdamas savo sveikatos: Įsiūtis karą pradės ir tarytum hidra kietaširdė

330 gąsdins ir šnypš dar garsiau, ir visom pajėgom

pasipriešins. Taigi nelik nuošaly nuo tokių dalykų verpeto, grumkis ramybės vardan, teisingumo sargybini, sarge žemės gimtosios, šlovės pavyzdy, su visom neteisybėm! Didis Narsumas tave pagundom savom tevilioja,

335 būk pamaldus ir prilyk didelėm dorybėm senoliams! Jeigu likimas tave pasodinęs į Persijos sostą būtų, užtektų tada kilmingumo, karališko kraujo, bočių vaškinių veidų; tik nepratę lietuvių valdovai šitaip pelnyti garbės: ne krauju, o dorybe jie remias,

30 rangais nevaržo savęs ir gimdytojus žygiais pranoksta. Venk Faetonto dalios, o žiūrėk Lietuvos kuo pirmiausia! Savo tėvynei tarnauk, ir tegu, kai pakvies į Tarybą, tavo širdin neįšliauš ta bėda - Pasipelnymo Geismas; gimtajai žemei tu būk sūnumi, sužadėtiniu, tėvu!

345 Jeigu nuveikti tatai ketini, tai pasklis po pasaulį tavo garbė lig Rytų, Raudonosios jūros pakrančių — ligi kentaurų šalies, o šlovė iškils lig padangių.

Sek praeities karvedžiais ir senolių įstatymus dėkis, vaike, į galvą, tegu jie žavės tave nuo vaikystės.

30 Žmonės per ilgus metus patirties pamažu įsigyja,

EAG a

Annales evolve puer,caftosą počias, Oui reges A bella folent intexere chartis. Eternum cupide legit Pellaus Romerum „Bellator mediis in millibus:6 mea cura, „ Hoslege: przterca, gui Suada ingente diferti “ EguaruptAthaci6 niues,£ Neftoris ora 7 „Vnumillud Radiuile ubi, prezg omnibus unū, Prazdicam, ė repetens verbis atgue atg; moncbo. - Netecorripiat laudum tam dira cupido,

"Neu fic uentofz fcandas faftigia famz, | Dakon! Speratis pacem ut cupias poftferre triumphis. P Ne Martem,ne guzre puer, bella horrida bell murmėrĖ p0. : „6 pabia , ca sior. Silius: Aduenient ultro:[pumantem languine cerno

XI. Vlamė,Dunamą,novam faciemgue laborum, „Eredp fulgentes acies,tu fraena (uperbas Accipere, d Litauis urbes parere iubebis, "Tu populoshoftes ingenti Marte triumphas. Sponte fuž volvenda dies en afferet unguam, Arma tepefacies,Mofchorum caede:guid ultra Demorori fačtis Litavos fuper zthera tolle. > Talibus orabat vates Mulaus, ė olli Nicol: Ra- Tncendit pečtus famz praftantisamore, atei Ar Iple SENEx vsvs folio fe tollit ab alto, | „ prudevijf, Et iuveni munus donavit ferre : nec, inguit, (G-tonfulti Sedibus his hofpes fic indonatus abibis, | Arm bell: En veftes vario textas ex ordine rerum, AB Sicairaftillum Mufz,fimul omnis euntem, “7 Deduxit chorus Heroum trans Hippocrenen. S Dulcis

RADVILIADA / PIRMA DALIS

tad pavartyk analus ir dievotų poetų kūrybą:

jie karalius ir karus į popierių dailiai suguldė.

Skaitė su meile kadai nemirtingą Homėrą Pelietis, “

didvyris, grūmęsis ten, kur karščiausiai kautynės liepsnojo;

355 rūpesti mano, tik tuos teskaityk, kas prilygo didinga iškalba plaukui žilam Itakiečio ar Nestoro burnai.

Radvila, vaike, tiktai dėl vieno vienintelio daikto noriu įspėti tave ir dar kartą tavęs paprašyti. Tau pragaištingas garbės troškimas tegu nepakenkia,

360 žingsnio neženk į didžiai apgaulingo garsumo viršūnes, pergalėms mūšio lauke atidavęs pirmumą prieš taiką. Marso nežadink, berniuk, nes karai - karai nuogąstingi!- patys ateina... Matau, kaip Ula nusidažo raudonai, srūva krauju Dauguva, kaip iš naujo įvykiai klostos:

365 žiba rikiuotės variu, tu ir vėl pasipūtusiems miestams žąslus uždėsi ir juos nusilenkti lietuviams priversi, švęsi, įveikęs kare neapsakomam priešus, triumfą. Laikas tau, Radvila, pats atlakins, kas likimo išburta: ginklai sušils nuo Maskvos kareivių žudynių, tad ką gi,

370 savo žygiais garsiais lietuvius lig padangių išaukštink!"

Dainius Mūsajas tokiais palinkėjimais kalbą užbaigia Tąsyk pakyla patsai Patyrimas karšinčius nuo aukšto sosto ir duodamas jam dovanų atsisveikina šitaip:

375 „Tu be jokios dovanos neišeisi, sveteli, iš šičia: prašom paimti štai šį įvairiopo audimo drabužį Baigė senolis. Tada keliauninką per Hipokrėnę pervedė mūzos, kartu ir visas herojų ratelis.

[LZ

-3-

DvrcisAmor Famę,ė fupremę haud cčfcia legis Gloria,guz magnas feritis (ub pečtore curas, GOualibushunc juvenem ftimulis agitaftis ab illo "Tempore,guo veftri percufTus vulnere chyrfi, — Nocte,dieg; fuo laudem cum corde putabat,

In veftrog; libens jam nomine (ufpirabat,

Vos proptet mortale genus per mille pericla, Gloria ty

Per vartas vitam certant efundere mortes: Fame fio

Veltra (pein ferrum,metuendag; monftra rucbat mulus

Alcades,gui nunc fertuc MEDloximus efle.

Curtius haud hominum,fed veftis vimbus ačtus,

Ouadrupedem ftimulis urget,majoribus ipfe

Vrgetur,manes6 (Ovix credenda! ) reclufos

Aulus inaufa pecit,patefačtag; Tartara claudit,

Vičtimi guam DITI fuperi invidėre potentes.

Ecce perobfantesnatos,dulcesc; catervas

R.egulusingreditur vitam pro laude pacilci,

GOuem nunc X Syrtes, guem nunc MAStilia tellus

Et gens altifero Cancri diuerfa fub orbe

Obloguitur,prohibesg mori tu FAMA PERENNA,

Vosadeo ė veftros agitans Radiuilus honores

Tampridem magnos orfus molitur, agitGp,

Iamdudum in curas animum diducitur acres, Exercieia

Et nunc polcit eguos,nunc M Artia fpicula tendit, Rediuli a

Nunc zgužzva trahens per campos agmina ludo | iuusntutos

Flečtit eguos,ineunt curfus,varios6; recurfus,

Et n inc ačripedes ceruos, lunsd Gilgint

Nunc Martis,pugne4; cient fimulachra (ub armis, Excrcėnt

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Mielas Troškime garbės ir aukščiausios nepaisanti teisės

380 Šlove! Tai judu, kurie krūtinėse rūpesčius sėjat,

šitokiu akstinu šiam jaunikaičiui neduodat ramybės visą tą laiką, kai jis, nuo tirsų jūsų žaizdotas,

svarstė širdies gelmėse, kaip šlovės susilaukti, ir jūsų vardo visa širdimi tenorėjo ir dieną, ir naktį.

385 Šlove, garbės Geiduly! Tai dėl jūsų prarasti gyvybę

390

skuba visa žmonija per daugel pavojų ir mirtį.

Puolė ginklus ir baubus Alkidas, trokšdamas jūsų (porina Žmonės užtai, kad Alkidas buvo herojus). Kurcijus žirgą akstim pašokdino ir pats nuo skaudesnio akstino šoko pirmyn, ne žmonių paskatintas - jūsų,

kai (patikėti sunku!) karalystei šešėlių pravirus

puolė be baimės angon ir uždarė Tartaro Žiotis

Dičiui aukštieji dievai šios aukos pavydejo be galo. Šitaip išėjo šlovės pelnyti gyvenimo kaina

35 Regulas, glaudžiai vaikų ir minios artimųjų apstotas;

400 j

4065

keikia jį Sirtys nūnai, Masilijos žeme vainoja,

mini bloguoju visi po Vėžio kaitriąja padange

jį, o neduodi tik tu, Amžinoji Šlove, jam žūti.

Taip Radvilaitis, tik jus ir jūsiškę garbę tematęs,

au nuo seniai širdyje užsimojo herojiškiems žygiams,

jau nuo seniai del didžių sumanymų galvą džiovino.

Čia jis paprašo žirgų ir Marso strėlę paleidžia,

čia bendraamžių būriams vadovaudamas, rungias ir žirgus

tai nuskraidina pirmyn per laukus, tai atgal sugrąžina,

čia po giružę greitus lyg, vėjai elnius sau vaiko,

čia jau kautynių žiaurių veiksmus repetuoja su ginklais,

a

Exercent fefe bello,guo turbine telum

Torgucat,* guo guis; modo celer exeat haftam.

Prima 2tas belloteritur,Martis6; labore,

Iam bicoloris egui fodit calcaribus armos,

Et puro fulgens clypeo fefe arduus infert,

ŽEreacriniturcriltis in vertice calsis:

lam curru valido (pirantes naribus ignem

Adjuga cogit eguos,campo bellatur aperto.

Nunc arcus ducit,donec curvata coirent .

Inter fecapita, « Izua contingeret oras

Extremi aaiska; dextramG E aureteneret:

Nunc hafta arietans, nunc fulmineum rotatenfem,

Atd ferox animis, ė fpejam przcipit hofiem,

Tamdifcit, guo more acies diffundere campis,

Et guo prima modo tentare pericula belli

Debeat;in turmasą; viros componerctutas,

Armorumą dolos,ė belli concipitartes,

Vt foflam ducat caftris,4 moenia vallet,

Vt faciles,duric; aditus fuper urbibus altis,

Er,fi forsinfefta parant concurrere figna,

Ouo deceatrečta faciem componere pugna,

InfidiasG truces crepero fuperaddere Marti

„Tam bellum pofcit;iam Mordux bella minatur Belicarum Pernitičgrauem,magnos jam mentetriumphos AU Concipit, 4 f2pe hocaffatu ambire parentem: Iš lauia, Mene igitur comitem tantis adjungere bellis mor ia Ni- Abnuist ė (olum te in certa pericula mittamė «Red. Įpletriumphati properas excindere Mofchi | R.oborcas

RADVILIADA / PIRMA DALIS

semias kartu su kitais patirties, kaip, kam nors užsimojus ietimi, saugiai nuo jos ašmenų išsisukti gąlėtų. Jaunos dienos kovoj ir Marso tarnyboj praeina. < 410 Spaudžia nūnai Radvila obuolmušio šonus pentinais, joja lauku išdidus šu skydu žiburiuojančiu rankoj, plaistos ant raito galvos varinio šalmo sultonas. Kinko nūnai Radvila ugnimi kvėpuojančius arklius karo vežiman tvirtan ir ant plyno lauko kovoja. 115 Štai jis lanką įtemps, kad į daiktą sueitų riestieji lanko galai ir kairė palytėtų strėlės tvirtaplienę asnį, ojo dešinė tempdama po ausim atsidurtų. Stai jis ietį paleis, štai ratu žaižaruojantį kardą suks ir pilnas drąsos nugalės vaizduotėje priešą. 420 Mokos nūnai Radvila, kaip derėtų eiles išrikiuoti karo lauke ir nuo ko kautynes pirmiausia pradėti, kaip saugiuose pulkuose sustatyti vyrą prie vyro, perprasti ginklų klastas ir išmokti kariavimo meno, kad ir stovyklą grioviu apkraštuotų, įtvirtintų sienas, 425 kad ir virš miestų aukštų priartėtų lengvai ir grėsmingai; mokosi, kaip surikuot teisingai eiles, jei kautynių trokštančios vėliavos jau susiremti ruošias, ir kokią klastą beširdę kovoj pritaikyt, jei galas neaiškus. Ir štai jau prašos karan Radvilaitis, karu ir žudynėm 430 Mordvai grasina žiauriom, vaizduotėje regi didžiulį savo triumfą ir taip neretai prakalbina tėvą: „Argi į tokius karus tu manęs palydu nepaimsi? Argi vieną tave į tikrus pavojus aš išleisiu? Negi neleisi, kad aš didžiulės šlovės susilaukčiau,

R.oboreasarces,ė deplorata colonis Arua,mihiad laudes tantas pater ire negabis? Non itami Fama faltidia : noniita prilci, CO uorum fanguis ego guondam fecėre parentes. Efthic,elt animus lechi contenptor,ė illum Dextraiuvat,(ine militiz perferre labores

O pater:hisardensevexit ad xthera Virtus | Clara viros, guorum manus eft(pectata perarma, Sic ciues,patriam4; fui fecėre merendo

Heroės femper memorem : ficitur in aftra, Hxcait:at patrium pertentant gaudia pečtus, Expleri mentem neguit,amplexuc petivit:

"O mea progenies, mea fola 8 magna voluptas, Macte puer virtute tuž,haud indignus auorum Effe cupis, non te indecorem Radiuile videbo, Sic pater omnipotens faciat,gui cernit š omne Fasjubet efle ratum, fic magna incepta fecundet. At tu parce puer bello,fcio guid nova pofsit Gloria militie,guantum certamine primo Primitie,ė praedulce decus : fatis O tibi reftat Armorum,nondum Bellis concludere portam Fata finunt,nondum licet aurea conderefecla. | Nunc age Regalem Augulti te confer inaulam, Ouem tellus Lituana ducem venerabitur,ille Imperium follemne breui regnator habebit, Auguftus Litauz dux Auguftifsimus ora, | Cui tu par ztate,pari vos Alorė juventas Condecorat,viridic; genas lanugine veltit. |

In Auli Re „g Augulli traditur,

c "Hic

T Pa T

RADVILIADA / PIRMA DALIS

435 tėvę? Vis vienas skubi Maskvos ąžuolinių tvirtovių versti ir siaubti laukų, žemdirbių verksmuose ž paskandintų. Man garbė ne visai svetima, ir ne šitaip kadaise elgės senoliai, kurių pats tikriausias esu palikuonis. Šitoj krūtinėj jaučiu mirties nebijančią širdį, 440 Ši dešinė jai padės, tad išleisk į vargus kareivystės, tėve, mane, nes per juos į padanges Narsumas aistringas vyrus iškėlė ir jų tvirtybę ginklais išbandė. Šitaip herojai, žmonėms ir tėvynei tarnaudami, liko jų atminty amžinai - į žvaigždes juk kylama šitaip!“ 5 Tarė, ir tėvo širdis apsąla iš džiaugsmo, net žodžio jis neberanda iškart, tik sūnų tvirtai apkabina: „Vaike mano brangusis! Ak didžiuli, vieninteli mano džiaugsme! Garbė tau, sūnau, kad užaugai narsus ir prilygti nori tėvams! Į tave, Radvilaiti, žiūrėsiu be gėdos. 150 Te Visagalis, matąs ir lemiąs, kad įvyktų įvykti lemta, mane palaikys, kas didingai pradėta palaimins! Visgi be karo, sūnau, dar pabūk, nes žinau, kiek pavojų atneša jauno žmogaus veržimasis karo tarnybon, kiek su pirmąja kova šlovė malonumų suteikia. 455 Tavo daliai karų dar užteks, nes likimas neleidžia vartų užkelti karams ir auksinio amžiaus pradėti. Vyktum, sūneli, verčiau į Augusto karališkus rūmus. Lenkias visa Lietuva kunigaikščiui savo Augustui; greitai sulauksim dienos, kai turės ir karaliaus švenčiausią 460 valdžią didysis visos Lietuvos kunigaikštis Augustas. Amžium jūs lygūs abu, ir vienodai jūsų jaunystė žydi ir skruostus barzda pirmąja abudviem dabina.

- 37 -

Fic fuper ipfe tui moliri laude labcres, |

Milius anteoculos difces, exordia honorum

Incipė per medios curlus virtutis habere. Sed guidego hxc autė referžtguibusartibus ille

Fullerit,A toti meritis przluxęrit aula?

OP merita €g-virtytes ft O.L.

“ Poullatorę

Vitą; Aidem patriz,obleguia haud indebita regi Praftiterit,iam tum decori Aorentibus annis. O V Are Dux Litauus iamdudum talia cernens Fačta viričė tantis deberi praemia rebus ||

"Inclyta,fic facie juvenis fua lumina fgens

Pauca refert :0 fami ingens,ingentior acmis

„Dux Radivile, tuus guando omnia munera fupra

Eftanimus,guo tetanto dignemur honore,

Et guz pofse rear pulcherrima przmia folviė Nulla meis fine te parietur gloria rebus,

Seu pacem feu bella geram: tu fortis obibis, Mox fimul ac matura virum te fecerit tas,

Bella aguili; lituisc tuis : te peltore toto - Accipio cupidus, vox š mea dextera teftis,

Imo ego guxz mihi cung; Fides, gu cura falutis, In gremio tibi pono libens,tu pocula nobis Milcebis, guando regali Aručta paratu

- Menla nitet,magnum, fidifsime,concipe munus,

Contra guem fatur Radivilus: Maxime regum, Me nonulla dies praclaris arguetaulis || Difsimilem,feu pace velis,feu Marte paratum Cognofces,guemcung ferat fors afpera cafum, Scu mihi luge fcui,feu certė gccumberę morti, + | . Fatą

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Nuopelnais savo patsai sunkumus išmoksi įveikti šičia po jo akimis, tad pradėk garbingą tarnybą 45 eiti dabar — vidury narsaus gyvenimo kelio. „„Ar apsakyčiau giesmėj, kokiais sugebėjimais švietė ir kokiom paslaugom suspindėjo dvare jaunikaitis, kad pasirodytų, kaip atsidavęs tėvynei ir klauso savo karaliaus, puikaus jau anuomet pražydusiu amžium? 170 Na, o ką Lietuvos kunigaikštis galvoja, išvydęs vyro darbus didžius? Kad pagerbti už nuopelnus tokius kalba valdovas trumpai: „Įžymus ir narsus kunigaikšti! Tavo gabumai yra didesni už bet kokią tarnybą. 45 Kokia garbinga vieta ar brangiausia dovana gali tavo valdovas tave dar pagerbti ir tau padėkoti? Man nepelnyti šlovės be tavęs, kad ir ką aš daryčiau: šalį valdyčiau taikoj ar kariaučiau — tu grumsiesi narsiai! Veikiai ir amžius brandus, ereliu ir tavo trimitais 480 papuoštas, patį vyčiu padarys, tad į artimus žmones noriu priimti tave — ir balsu, ir ranka šia prisiekiu. Tau aš rūpybą manim ir priežiūrą mano sveikatos pavedu noriai nuo šiol: atsigerti sutaisęs, paduosi taurę per pokylį mums, kai nuo valgių didžiulės daugybės 15 lūžta stalai... Valdiny atsidavęs, priimk šią tarnybą!" Tik nesutinka su juo Radvila: „Didysis karaliau! Man neprikištų diena nė viena, kad esu nenuveikęs žygdarbio. Tik panorėk, ir aš būsiu kaipmat pasirengęs taikai ar Marso darbams; kad ir kokią man baisią nelaimę 190 skirtų likimas žiaurus, ar gyventi, ar mirtį sutikti

- 39 -

Fata DEI, cuius nutu moderantis eunt res. O mihi tam longė maneant volventia vitx

Tempora,ncc ciro mors anima feduxerit artus: Primus ego ingrediar te Dux Augufte fub auras /Etherias inferre ( tibi modo vita (uperfit )

Et nomen laudesg; tuas extendere fačtis,

O tantum faueant caeleftia numina caeptis, Non me bellindo vincet nec Scipio, nomen

Africa cui deuicta dedit,nec callidus Afer Hannibal,huic Mars iplelicet,Fors adfiet illi.

Ante tuas,ducc me, fugiet Mofchouia turmas, aš Ipfelacus condet fefe R.egnator in Albos, vii Fidentes6 fuga celeri, fračtis6 fagittis iei Ši

Trans Tanaim ufg; Scytha fugičt ad Calpia regna. /imun lati- lam (line) bella gerūr hoftes,ied fanguine Mofcho — Ma. Impia peruerfx gentis perjuria foluam. io

Ante tuos oculos vičtz longo ordine gentes Incedent,varie linguis,armisė; virisėp,

"Et Cafanum genus,ė difcinčti Perreaslavi, Rezaniig,lagittiferig Moromones,atgs Švajiinė Roftouii,Tueriicg truces,fortesc5 Sevierj, Kcburė, fed Et manus Aftrachanūm fpirances pečtore robur, pepuli Sy Extremig hominum,ad glacialia marmora Ponti !besub val

Errantes Duinz ; magni populi6 ducesgp. £. T Amga At focia ingentes mirata Europa triumphos Aut. Dona feret,nec non ingentes xre columnas si p0- k. ; 2 iBP "Br puli ad ma, Ducentjignotusd; tuam laudem audiet orbis: Š Oiaiala,

Mox tia rellus reuercbitur ipfa Libonis c ij Tura

RADVILIADA / PIRMA DALIS

visa Dievo valdžioj, Jo valia juk plėtojasi viskas.

O, kad kaip galint ilgiau tekėtų gyvenimo metai

man ir negreitai mirtis atskirtų kūną nuo sielos!- Pirmas pradėčiau tave, Lietuvos kunigaikšti Augustai,

495 kelti ligi dangaus (tik tegu tau amžiaus užtenka),

platinti žygiais savais kunigaikščio šlovingąjį vardą. O, kad tik būtų dangus palankus sumanymams mano: nei Scipionas, kuriam nugalėtoji Afrika davė pravardę, nei sumanus Hanibalas manęs neįveiktų,

50 nors ir Likimas pirmam, o antram pats Marsas padėjo.

510

515

Man vadovaujant, Maskva, prieš tavuosius pulkus sudrebėjus, bėgs: jos valdytojas pats pasislėps tolimam Belozerske, na, o sulaužę strėles ir vien kojom greitom pasikliovę skitai per Doną lig pat karalysčių prie Kaspijos svilins. Priešams kariauti negink: su klastinga tauta už nedorą priesaikos laužymą pats maskviškių krauju atsiteisiu. Tau prieš akis pražygiuos nesibaigiančia virtine mūšiuos priveiktos gentys, kalbom nepanašios, ginkluotėm ir vyrais: žengs kazaniškių būriai, Perejaslavo jodžargos žmonės, Muromo vyrai, strėlėm apginkluoti, kariai iš Riazanės, žiaurūs tveriškiai, tvirti severskiečiai, Rostovo piliečiai, astrachaniškis būrys tvirtaširdžių, kiti - tolimiausi — žmonės, klajojantys ten, kur į Arkties ledjūrius plukdo vandenis Šiaurės Dvina,- daugybė tautų ir valdovų. Dovanas neš Europa bendražygė, didžių sužavėta pergalių, žmonės statys kolonas didingas iš vario tau, ir garbė nukeliaus lig tavęs nepažįstančių žemių. Veikiai tavąsias teises ir pati Libono tėvynė

-41-

Tura tua,Augultis feges acceflura triumphis. Talia Nicoleos regi promittit, 4 olim Venturosilli magnos (pondebat honores. Augupi —Intered guinos Solcircumvertitur annos, Dominas Pace ferenanti placidifsima tempora praftans. t principio Oux maris elt facies,guando Rex ietb tridentis, sranguilios Per mare velivolum curru dat lora fecundo, ŽEguorallata filent,venti pofuėre furentes, Velificantg;citi nauta fuper zguora fumma, Hic ftatus in Litavis fuit,4 pax alma vigebac, „ Cumtutos (Onulla diu mortalia conftant ) Fecerat infeltos fines populator ab ipfo Euxino fera tempeltas effufa peloro, Terraiacet guondamGottis habitataPoloucis, Pontica ceruleis agros vbi ripa freguentat Flučibus,armifono tellus dilečta GR Adiuo, pažo Vnde Scycha gens Caucaliis e montibus orta, defaripuo, 1nnumerum claulas cautes examen Imai Exuperans,fertur prifcos pepuliffe colonos, „Raralegescrefcit,raras ibi mefforariftas . Falce fecat,raro terram molituraratro, Herd+e/! Et penitus nullis crebrefcunt melsibusagri, | ien is Nec multx Jucent urbes,nec moenia morti K antards Prxtendunt,capiuntą Įeves,magarią tantum rumnsmdį Apparent,erratc in campis Horda profundis. 1 Effera firps, cuius nunguam mansuelcere pofsunt nosi Paceanimi,dir4 facie,turpifsima vultu, | Marsoculis,Mors in pharetra,nam fellę fagittas i Mortifero

p

—————— A

RADVILIADA / PIRMA DALIS

gerbs, ir ant lauko išaugs Augusto pergalių derlius“. s20 Šitaip žadėjo kadai Mikalojus karaliui ir skelbė jį iškilmingai garbės didelės ateity susilauksiant. Penketą metų pagret tekėjo ir leidos skaisčioji saulė taikoj, nešdama tiktai gyvenimą ramų. Šitaip nurimsta vanduo, kai patsai tridančio valdovas 525 ratuos keliauja lėtai pasipuošusia burėmis jūra: jūra rami lig gelmių, ir nepučia vėjai padūkę, marių aukštąsias bangas vien jūreiviai greiti tevagoja. Šitaip atrodė tuomet Lietuva, kur taika viešpatavo. Tik - žmonių reikalai niekada nepabūna pastovūs!- 530 rimtį valstybėj visoj sunaikino iš Juodmarių krašto priešas - tarytum audra, iš kriauklės nirtulinga ištrūkus. Žemė yra, kur kadai poloviečiai gotai gyveno. Juodmarės žydra banga čia į krantą atsimuša nuolat; myli šią žemę patsai triukšmaujantis ginklais Gradyvas. 535 Sako, kad žemdirbius, jos senuosius gyventojus, žiaurūs skitai išvarė - tauta, iš Kaukazo kalnų atsibasčius, tuntais virste virsdama per Imajaus uolas pražūtingas. Šičia ir derliai reti, ir pjovėjas čia pjautuvu retą varpą nupjauna, retu noragu išvagoja arimą, 540 O nuo pajūrio toliau nebrandina nė pasėlio laukas. Miestų nedaugel čionai, nuo mirties neapsaugoja sienos, žmonės čia plėšti greiti, palapinėse čia tegyvena — Orda klajoja viena tam krašte atokiau nuo pajūrio. Orda - nuožmi giminė; nepajėgia suminkštinti būdo ss taikmetis joks jo žmonėms šiurpulingo gymio ir veido. Marsą jie nešas akys, strėlinėse mirtį, kadangi

- 43 -

Mortifero celeres armant,ė tela venenant Moves Tat Perfida:dii talem Litauis auertite peftem, 3 ———- Pars in Mancopio le exercent zguore,OVIDj gui Tauri-

Stagnum alu pulfant (ubi plumbo cernitur iplo | cam occups

ZEterno paries compačtus robore, longė “ T 1 H - 11

In mare protenlus ) patriam xguiparare fagittam „2 cac sf.

Certantes eguitum lunatis curfibus: illic - Žž akiju

. + 4 , k Armentarius Afophides fua tečta,lares6; exCntės i Adventum Bucera fub plauftro iungensarmenta,patente post Graminis in campo vehit, uxorumG; cateruam. teinufitate

Szuuma ftirpe genus,predas amor ulg; recentes megnitudi-

Conuedtare,viget parvo contenta iuventus, ni per 19,

Bellatoris egui tergo,guem fiue fenectus, Ža J a 2.

„ Sontica feu tabes ad limina mortis adegit, rėšs A Mactant,(emuftz fruftisepulantur eguine cebar,

Tartari lu-

Et |zti malis mandunt liuentia membrą. Ž Poflguž emota fames, mulGris turgentia.tendunt kid piai Vbera egux,tepidoc; imitantur pocula lačte. | šneune. Etg> ubi praeda def, Amor ja Martisinarlit Hippopba- Pečtore, Vollinios denfi vertuntur in agros Aaiodą

More furentis agux,magnis guz rupibus ata sk Impete torrenti ruit, hinc vicinia tota Volinia ti Mugiit,R nemorum fyluz intonuėre profundx, M.D.Lir. At Penas latos intrarunt militecampos || Hippophagi, fumant crebris incendia villis, curfiunibus

Templa DEiAammisturpantur,czdibus agri, | Soyharum Nec fpesulla fuga, fimul audiučre volantes Er videre Scythas: veltigia Aammea torguet

c iro Ocyor

RADVILIADA / PIRMA DALIS

mirko nuodingoj tulžy strėles ir užnuodija savo ietis - dievai, lietuvius nuo tokios pražūties užsistokit! Skitų viena giminė lygumoj prie Mangupo mankštinas, 550 žirgus šokdina kiti po pelkėtą Ovidijaus žemę (kur tvirtai suręsta, nesugriaunama siena iš švino jūron išeina toli), kai vis vingiais varydami arklius vyrai prilygti tėvams iš lanko šaudymu bando. Ten Azofidas piemuo, galvijus pasijungęs į sunkią arbą, gabenas kartu ir larus, ir pastogę, ir visą moterų pulką stepe, žaliuojančia lig horizonto. Žmonės beširdžiai suvis, juos aistra apėmus vis naują grobį gabenti, mažu pasikakina skitų jaunimas; karo žirgą, kuriam valanda paskutinė atėjo 560 dėl pragaištingos ligos arba dėl senatvės, jie pjauna, smagūs vaišinas pusiau iškeptos arklienos kepersiais, vaisiais užkanda mėsos mėlynuojančios gabalus smagūs. Alkį nuviję, spenių kumelės išbrinkusių siekia melžtuve - vyno taures jiems šiltas pienas atstoja. 565 Taigi, kai grobio stoka jų krūtinėse uždegė karo aistrą; paplūdo būriais po Volynės žemę totoriai. Taip siautulingas vanduo, uolų įdūkintas didžiulių, virsta siaubinga jėga į krantą, net dunda aplinkui viskas, o girių pati glūduma atitaria aidu. 570 Vos hipofagų kariai po plačiuosius laukus pasiskleidžia, dūmai visam jų kely iš gausių sodybų pakyla, žūsta bažnyčių garbė liepsnose, o žudynėse - dirvų, niekas ištrūkti vilties nebeturi, nes ką tik girdėjęs tuoj ir pamato skitus: arimus baugindamas ginklais

55,

ū

* Ocyor £ Coro fubitas glomerante procellas " Tattarus,£ patriis Aguilonibus ocyor,agros Terrificans armis,d telis aftra lacelsit. Vitą lupi fi guando datum «ft hzdilia nočtu | Irruere impaftis,guos £ leuifomna canum vis Nefciit intrantes,armillati; Molofsi Proflantes fomnum,indicio fagire neguibant, Raptoresimbelle pecus,mutum6; timore | Profternunt,fuadentefame,lacerantą;,trahuntę: Sic hoftes poftguam tranare Boryfthenis undas 4“ Contigit, irarum laxarunt orfinia frena. Vil 46 | Gediminisopus tum diues Vilna tenebat dimnt V“ Augullum, guo conuentu numerofa coibat Duce L fun iš 2 Kija dia Anno Nobilitas,lzetos6; dies fine fine trahebant, - Dri1321- Cum penitus totam vulgatur Fama per urbem, "Turbatam pacem referens,hoftisą furorem, Iamė ferė totis mifceri incendia campis: Dumg facri proceres lenta ad confulta vocantur, Ecce uolat juvenis medijs ex hoftibus zgrė Incolumis,ludans 4 faucius ora fagitta, Necguicgua telumą; trahens, verfamG pharetr3, Ad regem duci polcit,fančtumą Senatum, Auxilium inclamans palmam tendebat utram6; : R.ex genus egregium,lagellonidumą; propago, In teiam fuprema lalus, tua pofcimus arma. * Vollinias (2uus populatur Tattarusoras, Vrbibus exitium, ė villis immittit acerbum, „+ Tam bona pars terrz cineres confedit inaltos, Pars

r

RADVILIADA / PIRMA DALIS

575 Skitas, už Korą, kuris umariausius viesulus suka, už Akviloną iš jo gimtinės greitesnis, palieka pėdsaką kraupų ugnies ir įkyri ietimis dangui.

Tarsi vilkai, jei kada ožiukus išbadėję užpuola nakčiai užstojus, o jų neišgirsta per kiaurmiegį šunes

580 ar net užuosti bėdos nebegali, per patį saldumą miego piktai urgzdami, molosai su pančiais ant kaklo; tarsi plėšrūnai, kurie iš baimės praradusį žadą rambų galviją bemat parsigriauna, drasko ir tąso, taip ir totoriai, vadžias paleidę, įtūžiui davė

585 visišką valią po to, kai laimingai perplaukė Dneprą.

Tąkart tasai kūrinys Gedimino - turtingasai Vilnius globė Augustą; prie jo suvažiavus bajorų ir ponų aibė be skaičiaus dienas puotose ir linksmybėje leido, kai visuose namuose po sostinę Gandas pasklinda,

so kad sunaikinta taika ir valstybėje siautėja priešas, kad veik visuos pakraščiuos iš gaisraviečių verčiasi dūmai. Kol garbiuosius ponus pamažu į tarybą sušaukia, štai ir jaunuolis kažkoks pasirodo, ištrūkęs iš priešo, sužeistas, visas kraujuos ir strėle sužalotas į veidą,

55 vilkdamas veltui drauge dar nuleistą strėlinę ir ietį. Prašo, kad vestų tuoj pat pas karalių ir šventą senatą; čia jis ištiesia rankas ir šitaip maldauja pagalbos:

„Žemėj garsios giminės karaliau, Jogailos vaikaiti! Tavo pagalbos prašau, nes likai vienintelis ramstis.

«0 Šėlsta totorius nuožmus: Volynės žemę jis siaubia,

“miestams ir mūsų kaimams pražūtim nematyta grasina. Žemių geroji dalis pelenų gilybėj paskendo,

L

Pars Scythico mucrone jacėt, pars colla catenis Subiecit,captus iam Vifneuecius ipfe,

Pauci fuftentant hoftes,raric; manipli. Ouim multz gentes avium per aiubils tranant,

Guando grues reditū tepidas meditantur in oras :

Tam multi noftrisadfunt in finibushoftes.

Neč.numerum fcimus,fed campos plurima turba Occulit,£ nubes denfifsimus imber obumbrat Telorum,vidi,miflamą; hoc ore fagittam

Excepi, venio media de morte receptus.

Inte Sarmatiz praftans regnator avitz

In te oculosreferunt omnes: milerere tuorum.

At vosė lenti proceres,guos fcire decebat Ruerela E- Ouid fortuna ferat noftrūm,guos hoftisinermes guitiė com- Defertos vexat bello,concedite tandem iii Hanc libertatem fandi,fat damna propingux Vidiltis gentis jam defolauimus agros Funeribus,nec vos,proceres,hzc cura remordet. Nosanima viles infeta, X inulta caterua Euxinum trahimur,vos hic convivia luxu Ingenti ftruitis : vos gazam effunditis omnem In coenas,hoftes eguitant acuuntd; fagittas :

Nulla mali finis,patresc; fenes4; cruentant

Maturos zvi,pueri innuptzG; pueliae |

Matubus Afophidum ducunturmunera belli.

( O patrią! heroū guondž domusinclyta!Ygug vos

Accipient terra miferos? pars heu mare magnum

Alpicient,tranftrisg; manus bello apta Key ars

RADVILIADA / PIRMA DALIS

patiesė dalį žmonių kalavijas totoriaus, o daliai suveržė pančiai kaklus; net patsai Višnioveckis - belaisvis.

605 Priešus sulaiko menki daliniai ir negausūs kareiviai. Tartum sparnuočiai pulkų pulkais danguje urduliuotų, kai į šiltuosius kraštus sugrįžti taisosi gervės - šitaip tad mūsų žemes begalybė priešų užtvindė.

Galo totoriams nėra, po tirštom miniom nematyti

«0 žemės juodos, jie tikra paliūtimi iečių padangę temdo, regėjau patsai - strėlė va pataikė į veidą; čia, pas tave atvykau, iš nagų vos mirčiai ištrūkęs. Protėvių žemės, visos Sarmatijos, didis valdove:

Žiūri visi į tave: pagailėk, karaliau, saviškių!

15 Na, o jūsų meldžiu man, nejautrūs didikai, atleisti tiesmuką žodį dabar: privalėjot žinoti, kas laukia mūsų, kuriuos, beginklius ir jūsų apleistus, naikina priešas, užėjęs karu; jau pakankamai matėt nelaimių jums artimos giminės, vien kapams mes dirvas

atiduodam,-

620 jūsų, didžiūnai, vis vien ši nelaimė, matau, nekankina. Mus, nelaimingus, miniom, nei atkeršytom, nei

apraudotom varo prie Juodmarių nūn, o štai jūs prabangoj dideliausioj pokylius keliat ir vien tik puotoms sueikvojate turtą; priešai galanda strėles tuo metu ir balnojasi žirgus.

625 Galo nelaimėms nėra: totoriai galabija tėvus, vyrus, senius, o vaikai, netekėjusios mūsų mergaitės vedamos motinoms jų dovanų iš grobikiško karo. Žeme tėvynės, kadai pagarsėjusi savo herojais!..

Kur, nelaimingieji, jūs bepateksit? Išvys vandenynas

630 dalį, ir brūžins irklai prie karo papratusius delnus;

- 49 -

"Crimum Je.

-desTarta- vorum Tau Fianor ua

Tartaricho rei lunati dulti pra.

liantur,

Pars Scythiam,ė: rapidasCrimi venietisadundas, Tam veniente die, guam decedenteguerentur, Vollinios nes Rhodopes fub rupe dolebunt, Volliniamah dulcem trans zguora trina vocabūt, Volliniam liguidisgeminabunt Aumina ripis, Vobis defidiz cordi,perfufacp veftis Murice,nec patrię miferetlie pudetde laborum. O verė Litaug,neg enim Litaui ite chorcas Ducite, forsmolles fonitus, tympana veftra, Audiuere Scythz, X rapidas duxere:choreas. Ouinagite,ė fi guid patrii nuc Martis habetis, Imus in aduerfos hoftes,ė (umimus arma, Nec tantis mora confiliis, en vivida bello Turba hominū,Deusiple viros animū6; miniftrat. His onerat dičtis proceres,ė crimen acerbat, Conticuit tandem,lachrimasą; abfterlit ab ore, Vix ealegatus, variusG per ora cucurrit Primorum tremefačta fremor, ceu guando filere Incipiunt Aučtus,nec adhuc,penitus Glefcunt, Vt primum iufli voces pofucre freguentes. Talibus Auguftus folio Rexinficabalto: | Ante gūidė proceres uellem ifthzc fcire, priusguž Barbaricz terrasintrarunt Marte caterux, Non nunc,fortė graui guando perculfa ruinš Cunčtaiacent,agrosg infultans obfidet hoftis, E tot funt homines tenai difcrimine lethi. | Vitamne exanimis pofcunt? non fi mihi prafens Juppiter ipfe, gucam vičtos arcefsere mais. | r ŽAk

RADVILIADA / PIRMA DALIS

dalį į Skitiją ves pas srautingus vandenis Krymo.

Skųsis vergai ar tekės, ar leisis pavargusi saulė,

vargšai Volynės gimtos Rodopų papėdėj gailėsis,

vargšai Volynės mielos už trijų vandenynų vis šauksis,

svetimos upės skaidriais vandenais vis primins jiems

Volynę.

Jūsų širdžių dykysta nepaleidžia, o purpuro rūbui

nei dėl tėvynės gailu, nei dėl josios negandų gėda.

Nagi, lietuvės, ne jūs — lietuviai, sustokit į pulką:

gal melodingus garsus ir dundėjimą būgnų jūsiškių

0 skitai išgirdo ir jau siautulingus pulkus surikiavo?..

Ko nežygiuojat? O gal nebeturite protėvių narso?

Pulkim, pastvėrę ginklus, ir užgriūkim nekenčiamą priešą:

tartis ne metas dabar, anava pasirengusi karui

vyrų minia, o patsai Visagalis kariams vadovauja!“ Šitokiais žodžiais ponus apibėrė ir taip priekaištavo;

baigęs kalbėti ranka ašarota akis nusišluostė.

Vos tik užstojo tyla ir daugbalsė šneka nuvilnijo

ponų veidais neramiais — taip iš lėto pradeda rimti —.

mariose bangos ir tik gelmė kurįlaik nenurimsta,-

vos tik nutilo dažni diduomenės draudžiantys žodžiai,

šitaip nuo sosto aukštai karalius Augustas prabyla: „Būčiau norėjęs, kad jūs, diduomenė, būtute patys

šitai žinoję anksčiau, nei totoriai valstybę užplūdo,

o ne dabar, kai galbūt po sunkiais pateko griuvėsiais

viskas ir priešas nuožmus atšuoliavęs užėmė kraštą,

ir ties grėsminga riba pražūties atsidūrė piliečiai.

Tik ar gyvybės prašys negyvi? Negalėčiau prikelti

kritusių, net jei patsai Jupiteris būtų man geras.

8 a

“4

n

651

[=

65!

1]

= 84

Sed guo relliguias tutemur,ė impia (alten

Ante obitum mifero foluamus vincula civi,

Hic conlulta opus,ė maturė fačta virorum.

Nuncaded,gux it noftra fententia menti

Exfeguar,ė paucis (animos aduertite ) dicam, Et mihi Dux praftūs Radiuilo fanguine cretus

Nicoleos,genere fačtis notifsimus heros, p Radi, Hoc ductore yolo,ė fic ftar (ententia,ferre aa Auxiliuni populis,veftrum proparare cateruas | Tartaros

Florentes armis,ė bello fortia corda. snno 15494

Duxitcatunanimes regem,rėgisc5 probarunt Conlfilium proceres,fimul exhortantur in hoftem, Nec mora conueniunt,guibus aut preclara cupido „ Bellandi, vel guosftimulat vindičta fuorum, Erdiuilonii [efe innxere fub arce Collečti,Nouogroda vetus guz nomine fertur, Inde (pei pleni celerant,caftellag; Slucz Prztereunt,Moferum volitantia figna ferentes, Puluereamą; citi nubem fuperarua ciebant. Ipfedecus fummum Radiuilus vertitur ardens

In medio,feguiturg acies,A praterit: š jam Prafentem pugnam campo fperabat aperto. Ecce Scychen trepidum penitus de finibus ipfis Difcefsiffe ferunt,£ adhuc veftigia campi

Triltia cladis habent : cadem impia Fama vicifsim Famaim no;

Detulit aduentum Radiuili, jamę; fubire už Impera. . ių > . "į Rorucapių Volliniam Litauos : ergo gens dira,fugics isžidiiaja

Affucci fidens,trepidi formidine [ele Proripit,

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Bet, kad apgintume tai, kas dar liko, ir bent iš bedievių 660 pančių anksčiau, nei numirs, išvaduotume valdinį vargšą, mums pasitarti ir greit pasielgti vyriškai reikia. Taigi išdėstysiu jums sumanymą, kilusį dartės mūsų širdy, ir keliais sakiniais apsakysiu, klausykit! Štai kunigaikštis žymus Radvilų giminės - Mikalojus; 665 tai - karžygys, ir kilme, ir darbais plačiai išgarsėjęs. Noriu, kad stotų vadu - tai šit koks sumanymas mano - šitas herojus, žmonėms į pagalbą skubėtų ir vestų jūsų ginkluotas gerai ir karo nebijančias kuopas“. Tarė, ir vienu balsu karalių bei jo nutarimą 670 ponai palaikė ir draug paragino keršyti priešui. Greit susirinko kariai, kuriuos ar aistringas troškimas karo, ar kerštas saldus už savuosius į mūšį vadino. Prie Erdivilo pilies, kuri nuo seniai Naugarduko vardą turėjo, visi lietuvių būriai susijungė. 675 Skuba iš čia jie, vilčių kupini, pražygiuoja pro Slucko bokštus, Mozyriaus kuorus plevėsuojančios vėliavos lenkia, — debesys dulkių aukštai virš arimų terodo jų kelią. Pats prakilnus karvedys Radvila po kariuomenę nardo: tai atsilieka, tai vėl prieš pulkus į priekį išjoja, 600 būdamas tikras, kad greit susirems ant atviro lauko. Tik pasirodo, kad jau iš krašto suvis pasitraukė bailūs totoriai (lig šiol pragaišties gedulingosios žymės ženklios tuose laukuose); tas pats begėdiškas Gandas perspėjo priešus, kad greit Radvila atžygiuos, kad atėjo 685 jo vedama Lietuva į Volynę, todėl pasileidžia bėgti plėšikų gentis, pasikliauti pratusi kojom;

= 53 =

Tartaviau- ditoaduen- tu Raduuili acexercitis Lituanii i ų giunt.

Proripit,in pedibus vitam pofučre, lupi ceu Armentis palti,guando inter fortia ventum eft *Robora cuftodum,fugiunt pede przpete cunčti. Indoluittanti Radiuilus imagine rerum, Et ftetit obtutu tacito,multus; recurfat Mente dolor: multis curarum Audtuat undis: Nec lacrymis caručre genz, fed confcia virtus „Eftuat,ingenuus pudor : nihil omnibus ačtum Magnorum impenfis operum? guo,perfide,dicit, -Ouo diuerfus abis iam Tattare,degener hoftis? Heu guid agat: gui Crimicolas perguirat in ora." Ardet: captiui cives,immitia in iplis Funera funt oculis : nonhzc promifla potenti Dufcedens dederam regi,fed mille trophaea Pollicitus : nunc hoftimenta rependere f(zuo Non licet Hordigenz : ceeleftia fydera teftor, Nom me pro uobis ullum fugiffe periclum, Ouūos inimica manus patriis abduxit ob oris, Nec vitafle vices nimbis hoftilibus ullas, Molirer clades,memet fuper iple dediffem: - Sed contra placitūfuperis, Deus arbiter hoc vult. Heu guz vos terra? guz vos [ola barbara cives Expedtant! h=c multa manus ad czrula templa Tendebat dicens, lacrymzG; per ora volute. : Nec tameninterea resparua efedta,fed hoftis Vera fuga jam terga dedir, faflus; timorem,

| Nec potuir Litauis czdes inferre colonis, .

Valtiicas4 manus latis difundere campis. |

SEV

4

9

a

RADVILIADA / PIRMA DALIS

sprunka baimės pilni ir patiki kojoms gyvybę — tartum priėdę vilkai iš visų jėgų lapatuotų, tarpe galingų sargų bandos užpultos atsidūrę.

Baisiai tokia padėtis Radvilaičiui numušė ūpą: dairės aplinkui tuščiom akimis, neapsakomą skausmą kentė, užtvindė banga dideliausia rūpesčiai širdį, nė nebepaisė veidų ašarotų, ugnim supratimas savo narsos ir garbė įgimta liepsnojo krūtinėj.

„Negi ničnieko suvis nelaimėta už šitokią kainą?

Ko gi tu, prieše bjaurus, totori, į pašalį traukies?“

Ką gi daryti dabar? Ir kuriam krašte jam ieškoti

įnamių Krymo? Skaudu dėl belaisvių žmonių ir matytų ką tik žudynių žiaurių: „Ne šitai galingam karaliui

00 jodamas žygin viešai pažadėjau - sakiau, kad trofėjų

tūkstančiai bus, o dabar nė grąžos atiduoti už pikta skitui žiauriam negaliu! Dangaus žvaigždynais prisiekiu, kad nuo pavojų jokių nesukau į šalį dėl jūsų — tų, ką nedraugo ranka išsivarė iš gimtojo krašto, kad nepabėgau grasioj akivaizdoj priešų gausybės — būčiau stojęs kovon ir save už kitus paaukojęs, tik — Visagalis neduos pameluoti - nebuvo tai lemta. Kur bepateksit dabar? Ir kuri beišvys jus, piliečiai, barbarų žemė?.."- Rankas į dangaus aukštybes iškėlęs šitaip kalbėjo, ir jam per skruostus ašaros ritos.

Darbas gražus, kad ir ką sakytų kas nors, padarytas: priešas leidos išties į kojas ir apimtas baimės nei Lietuvos žemdirbių negalėjo žudydamas pulti, nei per plačiuosius laukus didžiuliais būriais pasiskleisti.

5 151 - 55 -

SEV TER.rore dato cefsit vičtoria, fiue 'Sortevenit Martis,guis id in dučtore reguirat? 3

At R Ex Augultus tanta virtutis amore , nų Compenfans meritum, populi committit habenas tur 4 Ree Trocenlis, Litavi vt (it iam pars magna Senatus, | Palarimarų Atą PAlatini titulum,nomeng capeflat: Trocenfi, Et magis atG; magis patriam defendere magnam Afluefcat : (edenim VIR TVS Donata virefcit, ACCEndunt4; magis claras data premia mentes.

Palladio veluti vivunt exrore lucernx,

Ac magis infulo lucent, furguntą liguore: Sic,virtus neglečta jacet,laudata fubaftra Tollitur,ė fuperis candem fe nubibus infert.

Et jam Fama viri nitens praftantibus aufis, | Calcas Aus Phafidos ad Aučtus, Calcancis 4 oftia nigri Taitaria, Venerat,horrebant fera ftagna Mzotidos unda, Paxiterum pul(is bellorum nubibus alma „Exierat,placidog linu veneranda fouebat

Sarmatix populos,anno cum diuite donis Augulli re Pacis ALVMNA CeEres,frugum mitilsima mater grum felix Certabant : pariter lzetus frondatoradauras Gr dues

Omnlum re-

AVGuftum regem, AV Gultum fublime canebat, „imabundz Et te promeritum laudes R A Diuile ferebat. tia affluės, Sed gux nos oculis fubito impia fafcinat Atež Atg diu (res fi gua diu mortalibus ufguam ) Pace frui Litauis invidit(2ua Dearum 2 Occafio bel Terra Liuona patet,feptem fubiečta Trioni, Ii Liuonki, Frugis honore potens,ė (tagna liguentia diues, d į Turrigeris

RADVILIADA / PIRMA DALIS

ns Kas nugalėtojo klaus. ar pergalę pelnė jis, priešui baimės įvaręs, ar ji su Marso žinia jam atėjo?

Meilę už drąsą vis vien karalius Augustas parodo ir atsilygina jam, už nuopelnus davęs valdyti Trakų žmones: tebus nuo dabar lietuvių Senato

720 tikras narys ir turės garbingą vaivados urėdą: būdamas juo, jau įgus ir didžią tėvynę apginti.

Kita vertus, gražiai atmokėta Narsa atsiskleidžia, skatina gimti skirta dovana sumanymą didį. Šitaip Paladės rasa gyvybę palaiko žibintams:

725 pripili skysčio daugiau, ir žibintai skaisčiau suliepsnoja. Lygiai taip pat ir narsa neatlyginta sus, atmokėta — kils lig žvaigždžių, ko! galop pasieks debesynus

aukščiausius. Didvyrio šito Šlovė, sužibėjusi žygiais didingais, veikiai Fasido bangas ir Kalchanto juodojo žiotis

a0 siekė ir pelkė rūsti Meotidės iš baimės jūravo; vėl, nuvejojus karų debesynus, taika patekėjo žemėj ir savo glėby maloniam Sarmatijos žmones šildė, visų gerbiama; su derlingais metais lenktynių ėjo dukružė taikos Cerera, pasėlių maloninga

735 motina; lygia dalim laimingas pjovėjas į dangų aukštai didybei paties karaliaus Augusto vis siuntė giesmę ir garbstė tave už nuopelnus, Radvila, tavo. Betgi kokia mus ūmai vis nužiūri bedieviška Atė? Negi ta deivė nuožmi neleido ilgai (jei kas žmogui

0 duota iš viso ilgai) taika pasidžiaugti lietuviams?

Tęsiasi lybių šalis po Didžiaisiais Grįžulo Ratais, pelniusi derliais šlovės, susikrovus per vandenis turtą,

5 - 57 -

Turrigeris latė collucens arcibus : illic -—— akimis t 75 erat princeps,GER Mana propago: Balthicomą Oetmani vičtis libi tranfscripfere colonis, ri veniemes Omne (olum,portusd; maris,jamdy inde dicatus Lotauos po. Militie Cruciger populos ditione premebat, : a Stirps invila virūm,guls nec facra foedera cura, Jere. Nec metus,aut regum fuerat reuerentia cordi, Crucigri Atc5 hinc prima mali labes : hec ipfa ruina nds Fatali involvit gentem fiducia rerum, difraji o Coeperatarmipotės preffum obfidione MAgilter Vilbelmų Pontificem Riga veteris,poenišą; luendis M.Brande Nullus erat finis,cum duro carcere'motus . arai " Auguftus Fratris,guem BRandeburgica gentis Rigas, 4 Inclyta imaginibus lux fuftentabat avitis, Fur/lėber- Hortatur,paflum tot jam non digna remittat. Mai: Pontificem,orator fuper ifis Lanfcius1bat, aim Pacifico fermone parans cor Aečtere (zuum. td Fur- Altillaudatus Cruciger,pacemė; perofus, ftemberiii. Fasomne abrumpit,Lanfcumnil tale merentem Obruere, (ut fama eft ) ferrog;ablumece iufsir, Voluitur hic trifti lecho,pulchros6; per artus Tt cruor, ing;humeroscervix moribūda recumbit, PacifereG; manu lauri Auxere decori. Ora modis referunt comites foedata malignis /Ethere caffa pio,tum vero ardentius ira Aflurgunc Litavis, regem obreflantur,š arma Arma fcemunt,* fe certatim hortantur in arma.

Stant belli caufle,vindičtam numina polcunt. SED

RADVILIADA / PIRMA DALIS

bokštais tvirtovių plačiai išgarsėjusi; čia viešpatavo Fiurstenbergas, kuris kilimo buvo germanas. as Kaimo žmones karuos nugalėję ateiviai germanai visą žemę iš jų pasisavino, atėmė uostus; engė vargšus nuo tada pasišventę kariauti kryžiuočiai — vyrų bjauri padermė, kuri nepaisė iš viso nei sutarčių, bent menkos pagarbos karaliui, nei baimės. 70 Taigi per šitai pirmos nelaimės sulaukė kryžiuočiai: toji savikliova jiems priartino galą lemtingą. Suėmė laikęs ilgai apsiausty galingas Magistras patį senosios Rygos arkivyskupą; nė nežinojo vyskupas galo bausmėms, tad Augustas, giliai sugraudintas 75 kieto kalėjimo, kur uždarytas kankinosi Brolis (Brandenburgo šlovė nemari iš senelių paveikslų dar jam palaikė jėgas), paragina laisvėn išleisti kalinį, kentusį tiek, o šį prašymą perduoda Lanskis, bandęs taikinga kalba paveikti nuožmuolį Magistrą. 70 Tik negarbingas, taikos nepakenčiantis šitas kryžiuotis pamina teisę dangaus ir įsako Lanskį, nekaltą visiškai, bausti mirtim ir nukirsdinti (žmonės taip kalba). Žūna baisia mirtimi žygūnas, per sąnarius jaunus plūsta kraujai, ant pečių vien kaklas mirtingas telieka, 765 puola iš rankų baltų ant žemės taikdario laurai. Parneša žinią namo bendražygiai, kad Lanskiui gyvybė žiauriai Rygoj atimta, o tada iš tikrųjų lietuviams pyktis sukyla: visi į karalių kreipias, ir ginklai — ginklai jau žvanga, kai jie vadina viens kitą prie ginklų. 70 Priežastys karui yra, ir dangus reikalauja jau keršto.

- 59 -

SED Regi, guamuis pollut= munera pacis, | Migla Et foliis olez Concordia vinčta capillos. | sa p Sola placet,cunctos illam fert antetrium phos. Irina infa. Ergo iteradtumidum Germana mente Magiltrū, mi naufra- Legato indicit,delečto ex ordine patrum. gu

si Epi, Ni fratrem foluat cunčta irrita foedera funto, „ios sontemptor pacisbellum fpere are Legstus al- C ptor pacisbellum fperet4,paretcp, getus al Omneillum (faxo) damnumą; nefasG; mancbit. ter +d Liuo

Hzcubi Poncificis jam Furftembergusabore y ana

Audiit (infandum) magnas exarlt in iras,

Et ni Fama virum tutetur G infula,vix iam "Temperet a manibus,tum refpondentis ab ore Abfiftunt Dire, dignaatė Sai relatu „Vociferans,tandemg; ora indignantia foluit: Villelmumūe hominū guilguam, Diuimą coėzit Bella feguižaut hoftem terra feinferre Liuonai Indignum eft fratrem Augulti totacerba ferentem, Et bello vičtum retineri carcere noftro:

COuid terras,arces meas, « fceptra Liuonum Prodere Sarmatico, Rigam,memetą; tyranno? Guid,Curios Prufsis,Fratrig parare ferendum? Nosaliguid contra fraudes ceepilse netandum dft 2 Haud eguidem iuftis,vanis6; afsurgitis iris,

Syluis te,Lituane,feras agitare purafti :

Scilicet exitium terris immiris apertum,

Ignaruscui det prepes VI CToria palmam. Senec: Thy, Bella gerenda? geram : fua cuic; exorfa teiumphos 0 Pernitiemą ferent, 8 mi penetrabile ferrum, Yegės EKNts

i Etnoftro

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Nors po kojų taika pamintoji karalių ir saistė, visgi vienintelė jam vainikuota alyvmedžio lapais Santarvė buvo miela: ją aukščiau už pergales kėlė. Tad pas Magistrą, širdy puikenybės germaniškos pilną,

775 liepia žygūnui, rinktam iš senatorių luomo, keliauti: „Brolį paleisk, o jei ne - negalioja sutartys jokios, artinas karas taikos nekentėjui, tegu pasiruošia — laukia nuostoliai vien ir nelaimės visokios Magistro“.

Vos tik iš Vyskupo tai kryžiuočių Magistras išgirdo,

780 apėmė jį (net šiurpu ir sakyti!) didžiausias piktumas; jei ne žygūno garbė ir mitra, tai vargu, ar tą kartą rankos pakėlęs prieš jį nebūtų taip pat... Kad pratrūko prakeiksmus siųsti burna! Ir kalbėdamas lemta nelemta Fiurstenbergas galop apmaudaujančiom lūpom pasakė:

"5 = „Argi kas nors iš žmonių ar dievų kariauti prispyrė Vilhelmą? Argi taip pat Livonijos priešai nepuola? Sakot, nedora, kad mes nusikaltėlį brolį Augusto, karą prakišusį mums, kalėjime savo uždarėm?

Ko gi jis mūsų žemes ir pilis, ir Livonijos skeptrą,

»0 Rygą ir patį mane Sarmatų tironui išduoda?

Kam gi reikia kuršius atiduoti prūsams ir Broliui? Argi nedora, kad mes kuo nors į apgaules atsakom? Taigi rūstybė visai neteisi ir tuščia jus užvaldė. Tujai, lietuvi, manei, kad giriose žvėris medžioji,

5 tad nežinodamas, kam sparnuota Pergalė skirtų palmę, tu, aišku, grasai pražūtim neišvengiama žemėms. Reikia kariauti? Prašau! Kiekvienam sumanymas savas žūtį ar pergalę neš; man prie šono šit veriantis plienas,

- 61 -

Et noftro faliet (fciat hoc) de vulnere fanguis, Nec timor antetubam languentes occuparartus, Experiare Cataphractus Germanus in enfem Vt validus furgat, guo turbine tendat in hoflem : Nulla mora 1 Furftembergo,nec bella tremilco, Nec morte horremus, Litauūm nec parcimusulli. „ Hzc Regi Augulto Cruciger refponfa remittit. Cmucigero- | ||leguidė hec tumidus Germano more tonabat, : KA Nefcius euenti triftis,fortisį; future. | perbi.=- "TALIS MEnshominum,guando ad faftigia fūma Fortunz ventum eft,xgre confiftere pofsunt, Sed Rex Auguftus fedato corde locutus: Heu firpem invifam,ė nobis per (zcula gentem Infenfam,noftrisg;bonis contraria corda, Debita Barbarix,Mululmannog feroci, Chrifticolam in populum conuertere tela necefse, Hoc temerata Fides cupit,hoc injuria gentis, Cogimur,heu,pacem6 inviti linguimus,inguit. Nam mihi certa guies,ė Martis abhorret imago. Sedte Furftembergenefas,te trifte manebit Exitium, fciat hoc immenfus ė audiat orbis. Tollite jampridem felicia,tollite (igna Sauromatz,relides bello, veltite Liuonum! Pingaia culta viris: at tu Radivile tenebis Imperii (ummam,ducis A tu concipe munus, Hzcait,at juvenes Lituanz robora pubis Conveniuntjarmisg decentibus agmina jungunt Pradita : pars pedes ire parat, pars ardua campis, Iniert

RADVILIADA / PIRMA DALIS

kraujas iš mūsų žaizdų dar almės (tegu neužmiršta!),

šo neima baimė silpnų sąnarių, kol tyli trimitai.

Tad išmėginkim jėgas: te šarvuotas galingas germanas

kyla prieš kardą ir lyg uraganas priešą užgriūna!

Fiurstenbergas nedels: man karai nežadina baimės,

mirti taip pat nebijau — negailėsiu nė vieno lietuvio!"- ws Šitaip atsakė tasai kryžiuotis karaliui Augustui.

Taigi grūmojo anas, puikenybės germaniškos pilnas, nei nelinksmos pabaigos, nei likimo kelių nežinojęs. Šitoks jau būdas žmogaus: kai kas nors per vargą pasiekia laimės viršūnių pačių, tai sustoti skausmingai tegali.

s10 Tąsyk romia širdimi karalius Augustas prabilo:

„Vargas dangaus ir žmonių nekenčiamai padermei,

genčiai, priešiškai mums nuolatos ir nekenčiančiai mūsų gerovės! Reiks prieš krikščionis ginklus, kurie prieš barbarų žemę, prieš Mahometo žiaurius pasekėjus derėtų, atgręžti.

5 To neteisybės genties ir Tikėjimas suterštas prašo. Esam, deja, verčiami ir prieš norą taikos atsisakom, nes tik taika maloni, o karų pavidalai - grasūs. Fiurstenbergai, tavęs tik nelaimė ir galas nelinksmas laukia, težino tatai ir tegirdi didžiulis pasaulis!

820 Kelkit, sarmatų kariai, tinginiauti pradėję be karo, vėliavas, mums iš seniau laimingas, ir tuntais paskliskit lybių derlingais laukais, o jau, Radvila, tu vadovausi mūsų pulkams, tad pradėk kariuomenės vado tarnystę

Tarė, ir vyrai jauni - lietuvių kariuomenės žiedas —

825 renkas, sudaro pulkus, apginkluotus derančiais ginklais; ruošias žygiuoti dalis pėsčiomis, o dalis, surikiuoti

1

= 68

Infert ordinibus fe difpertita,gementem

Concatiens fonitu tellurem guadrupedanti.

Hosinter fimul Augultx praztoria turmzx Efalgentsalacres animis,lečtusą; viro vir: Miles cor- Delphinum fimiles,gui per maria alta fecundis pus armes Ludencesglomerantur aguis,fub lumine Solis. vaypa * Nomine gueng vocat RADluilus,ė incitatacres Imperatorė Ad bellandum animos,tum gux (it tefsera bello, cure,

Herculei armatus claui dicebat ab alto. pi Omnes centenis ardentes millibus ibant i Pofuoliam,tacito Martem fub corde cientes. Pugnare 10 Parte alis facras acies, Mariana (igna conduxi mi

Furltembergus agit, Germanorumą Phalanges > Šio Educit,pičtos crucibus,fed veftibus albis. ne Commendatores denla inter tela feruntur, xerctus Li Centauris fimiles grauibus,poft gueng fecutus | wrnii. Armiger : in medio clarum fulgore magiftrum eo Cernere erat maculofum auro : cui lumina Aūmas R Clara vomunt, Solisd; ardoribus arma corulcant, Conleguitur nimbus peditum,cly peata videres Agmina denfari campis,* feruere Marte Pofuoliamtrepido: gualis mellatio cum ft Exitapum plebs,tale fuit per plana,per zguor Examen juvenum,melius virtute timendum Partibus Eois, vel vbi Rhodopeiz arces. Sed mediis turmis,volitantia A:mine ligna Difcernunt acies,(zuit Mars impius,£ jam Signa canit rupi gaudens DISCOR-Dia palii.

At Pater

RADVILIADA / PIRMA DALIS

žygio kolonom, aukštai laikydami galvas per lauką leidžias, kanopom žirgų krėsdami vaitojančią žemę. Saulėje žiba kartu tarp Augusto pulkų asmeninės 830 gvardijos vyrai, karšti ir visi kaip vienas - rinktiniai, tartum delfinai, kai jie žaisdami netoli nuo pakrantės vienas po kito smagiai per giliąsias marias šokinėja. Šaukia vardu Radvila kiekvieną iš jų ir karingas uždega širdis narsa, o po to — su herakliška kuoka 835 rankose - jiems iš aukštai pasako slaptažodį karo. Šimtas tūkstančių - tiek į Pasvalį žengė karingų vyrų, giliai širdyse be kalbų nusiteikusių Marsui. Vėliavas su Marija - dievotą kariuomenę - vedė Fiurstenbergas prieš juos; vadovavo germanų falangoms, 840 kryžiais juodais papuoštoms, bet dėvėjusioms apdarus baltus. Iečių mišku apsupti Livonijos komtūrai traukė tartum kentaurai pikti; juos lydėjo ginklo nešėjai. Matės kryžiuočių pačiam vidury įžymusis Magistras, žėrintis aukso dėmėm; spinduliavo ugnim jo liepsningos 845 akys ir saulės šviesoj virpėdami ginklai švytavo. Įkandin traukė pėsti miniomis, net atrodė, kad tvinsta skydais šarvuoti pulkai per laukus ir nuo skubančio Marso veikiai užvirs Pasvalys; panašiai kaip medonešiui stojus spiečia bitutės lankas,- panašiai ir jaunuomenė tuntais 850 užėmė lygius laukus (jau verčiau jie narsumą parodę būtų Rytų kraštuose ar tenai, kur Rodopų tvirtovės). Visgi sustojus vieniems prieš kitus plevėsuojančios vėjy vėliavos skiria eiles, ir bedieviškas Marsas jau siaučia, pučia ragus Nedermė, praskleistais apsižiaugus apsiaustais.

- 65 -

At Pater OMnipotens iram indignatus inanem Terrigenūm,atė; pari binas libramine lances Suftinet auratas,huc afpera Fata Liuonx 91 piulų Et Litauz gentis ponens, eterna perennis difpoitio Confilia exleguitur: fed Lanx PaoNoFa Liuones, Liuoiš af- Interram penitus,Litauosad fydera duxit : pa „A Annuit Omnipotens: Tellus,ė Confcius E ther šniloum — (Intremuere : at tu didtis GER.mane maneres, Bmmumė, | Divitishoc vitium elt auri,guod foedera temnis.) Radiuihų | Tamąy fuper denlas volitans VicroRia turmas, Jinecedet Ad Litavos greffum propius Aectebat ovantenis: Padi mi- lamąaciesutric; fuas,ftrages6; cierent, S Ni tua mens fuperi monitu Radiuile parentis Liusię | Exoriens,mallet pulchros fine cazde triumphos. adiurxi, (O decus,O nullos Dux elaudande per annos! ) Dynstri“ Ettotutring breui miferarus pectore ab imo umpho OB Cor Chriftiadū ladesd 3 Ą cagisT1 Corpora Chriftiadūm, cladesc; anteora recentes, aNos | Milliag infanojamjam peritura duello, SERVA- Įngemuit clemens princeps: guin iple magifter, B „ Vt propiusventumelt,(imulagmina circumfpexit, co Radi. 3 Xp ; j S vilų Lo Obftupuit dubii turbatus imagine belli, nie Mai- Eltur,č ingenti formidine io ipfe. Arodediio uz DVxantealios prudens cum cerneret;ultro ai P Confulir,ė tales cfudit pectorevoces : Sena o» Supprimite,0 acies,hzc dū memorabo, fonora dip: Nūex Clalsica, dum6 licet noftras audite loguelas: pedit con Ofortunatz gentes, felicia rėgna,

ere feli 245 : . eis Oux vis impellit funefta arcefsere bellai

Ouis

RADVILIADA / PIRMA DALIS

855 Tik Visagalis, žmonių piktumo nekęsdamas tuščio, paima dvi lėkštutes, paauksuotas, vienodo sunkumo, deda į vieną, aiman, Livonijos dalį, į kitą lemtį lietuvių tautos, o tada svarstyklėm padaro dangišką teismą abiem, ir Apvaizda Livonijos lėkštę

80 leidžia žemiau ir žemiau, o lietuvių - kelia į dangų. Linkteli galvą tada Visagalis, ir sudreba Žemė su pranašingu Dangum (o tai laikęsis kėslų, germane, būtum: likštis sutarčių negerbti būdinga turtuoliams).

Jau virš gausių dalinių lekiodama Pergalė kreipia

865 žingsnį triumfa artyn į lietuvių kariuomenės pusę... Būtų vieni ir antri rikiuotes susiremti suvedę, jei tik nebūtų karščiau tavasis, Radvila, protas dangiško tėvo valia be žudynių laimėti panūdęs. (Žiede skaistus! Karvedy, deramai nepagerbsimas

amžiais!)

870 Šitiek krikščionių - vienų ir antrų, palydėsiančių galvas tuoj, ir mirčių būsimų, ir beprotiškoj dvikovoj šitoj žūsiančių tūkstančių tuoj širdies gelmėse pagailėjęs, mūsų romus karvedys sudejavo: net priešų magistras,

875 perbalo, paveiktas taip neaiškių kautynių paveikslo, graužatį kentė širdy ir nuo didelio išgąsčio leipo.

Vos sumanus karvedys anksčiau už kitus tai suprato, pirmas paklausė tokiais iš širdies išsiveržusiais žodžiais: „Gretos! Nepūskit ragų kautynėms, kol aš pakalbėsiu:

860 mano kalbos nors trumpai paklausyti visų aš maldauju. Ak, ir kieno gi valia, palaimingos tautos, turtingos šalys, paskatino jus pragaištingąjį karą pradėti?

- 67 -

Ouis vobis ofcen,guis nam perfuafitharufpex,

Ouz fpes AVgultum populis, terrisg potentem, „|

- Vinci pofse manu: guianam fera bella tumefcuntė 2 Ouid ftruitis? num vos vana (pe czrula ducunt ii

Dorfa marisė LaAs auxilium fperatis jnane. Transmari

lamė omnis filo pendebit terra Liuona, 0 sux1lią i 1 i certifSio

Ni melior vobis mentem fententia mutat. 4 E

Attu guid mileros in aperta pericula cives Proiicis,O fortuna animis elate MAGifer Ira, nefasG; tuum fortafse erit ultima caufsa Cur propria careantmox libertate Liuones, Nec noste,fed tot perituros Marte dolemus, Et viduas matres, belli damna furentis, Ouinvos,guždo via datadhuc fortuna,propinguis Non icerin Tungite res veftras Litauis : agnofcite REgem, Bello bis pec Ouas hinė cernetis vires? guz furgere vobis — Przfidia,in validos hoftes, Mofchumą furentemž „Projice tela manu,* Regis venerare coronam, | Susfioabes Hortamur potiūs,guz cogere pofsumus armis. | gu iubere

Sicait,č gemitu confurrexere Livones piešia I j "9 L etabik it necefŠiratis ngenti,poliguam citcunmpexerc nitentės adfcrt.Ta- Per Sventx ripas acies,denfasą cohortes, G,

Vnanimes triftem concordi voce magiftrum Circumftant,pacem pofcunt, pačemą fatigant, Ilicetad R.egem veniat,fuag; omnia tradat. lam Rex magnanimus folio confederat aure0, Cum Eurftembergus caftris,fluuiog; (ubibat, Primores eguitum tercentum ex agmine ducens, c Infignes

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Gal pranašingu paukščiu, gal žyniu patikėjot, gal turit viltį nors kokią kare nugalėti Augustą, galingą 885 vyrais ir žemėm? Kodėl tad karai nežmoniški kyla? Ką gi jūs ruošiat? Nejau jus tuščia viltimi apsvaigino jūra? Gal laukiat labai didelės paramos iš už marių? Veikiai ant plauko pakibs visa Livonijos žemė, jei tik geresnė mintis nepakeis nusistatymo jūsų. so Ak, ir kodėl į baisius pavojus tu, drąsos ir puikybės pilnas Magistre, stumi nelaimingus Livonijos žmones? Pyktis ir tavo kaltė sudarys turbūt paskutinę priežastį, lemsiančią greit praradimą Livonijos laisvės. Mums negaila tavęs, o tik gaila guldysiančių galvas, ss karo didžiulės žalos ir prarasiančių sūnus motulių. Nagi, kol proga yra, su kaimynais lietuviais susiekit savo kelius ir dabar pripažinkit karalių Augustą! Argi dar savo jėgų neįvertinot? Sau apgynimo nuo siautulingos Maskvos ir priešo galingo nematot? «0 Ietį iš rankų paleisk ir karaliaus vainiką pagarbink: sakome tai, ką tuoj pat įrodyti galime ginklais." Tarė, ir gretos narsių Livonijos vyrų atsako aidu; apmetę akim ant Šventosios krantų surikiuotas tankias lietuvių eiles, nesuskaitomus dalinius, vyrai 905 apsupa žiedu visi kaip vienas nuliūdusį savo vadą ir vienu balsu vien taikos reikalauja ir prašo: „Eik pas karalių tuoj pat, patikėk jam savą likimą!“ Soste auksiniam tada didžiadvasis karalius sėdėjo, kai su šimtinėmis trim kilmingiausių Livonijos žemėj 10 raitelių, ginklais garsių, pasipuošusių skraistėm ir kryžiais,

- 69 -

B Infignes armis,facrata vefte Liuones: „pilis Liao 1lle humilis,fupplexg; manus tendebat inermes ec or. Ad Regem,larguslacrymz,dextramG precantem. dinitotiuss Hzcdicens: Eguidem merui clarifsime R.egum, m Vrereforte tuž,gui nec miler ipfe guieui, r Lriamį.. Necte pace frui permil,accendere bella graui liet, Infelix potui,fed non reltinguere fas cft. depmitur Ouodte per fuperos,£ noftra fata fenete, as Ouz mea turparunt infefto tempora calu, Salufbius, Per fi gua eft guz reftatadhuc clementia fančta, Parce precor, Litaui jam me videre precantem. CEDite jam Latii Dudores,cedite magni Mopfopii,ė Thebz,nullos de pace triumphos ios Sciuiftis,currus faedaftis (anguine eburnos, aroris 54, Primus hic ex letho fervatis hoftibus ingens, Jine ciuium ŽE.ternas lauros,4 viva per ora triumphos 1+Elurs vin. Rettulit:hine fenibus narrabit gloria feclis r“ Virtutem,nomeng viri,laudesG; perennes: Confiliis attonfa tuis R. A Diuilę Liuonum. | Gloria,guos neptrux Vitenes, Doumatus d acer, Viniceretum potuit,uictor fin: cede triumphas- Nam guis inexhauftos fit par zguare labores, /Eternare volens Phacbezx mentis honore? Tam poteras tantis mortem contemncrc fadtis, Atcp tuis jam fanguineus Mars iure triumphis Celferit,en etiam te gloria tollere certar. Belligerag facrum caput advelare corcna.

RADI-

RADVILIADA / PIRMA DALIS

Fiurstenbergas artyn prie stovyklos ir upės prijojo. Buvo dabar nuolankus, į karalių maldaudamas tiesė jau neginkluotas rankas, ir ašaros ritos jo skruostais. Tarė: „Iš tikro bausmės nusipelnęs, šviesiausias karaliau, 915 aš, kurs nei pats nurimau, nelaimingas, nei tau pasidžiaugti leidau taika, o bandžiau, nelaimėlis, kurstyti karą; tik pasisotinti mums kautynėmis buvo nelemta! Prašom vardan dievų ir mūsų senatvės nelaimių, gėdą užtraukusių šiems smilkiniams pralaimėjimu mūsų, 920 ir atlaidumo kilnaus, jei kur nors dar šitoks išliko, mums dovanoti; mane lietuvaičiai jau prašantį matė.“ Vietą, romėnų vadai ir didieji Atėnų ir Tėbų vyrai, užleiskite jam: nepažinot taikos pagimdytų pergalių skonio, krauju aptaškyti drambliakaulio ratai 925 jūsų!.. Juk pirmas jisai, nuo mirties išgelbėjęs priešus, laurus, žalius amžinai, ir triumfus gyviesiems dar matant pelnė, todėl ir šlovė jo narsumą, vardą ir garbę amžiną perduos nuo šiol ateities nesuskaitomiems amžiams. Tu patarimais savais apkarpei livoniečių galybę, ss Radvila, vyrus, kuriuos ir Vytenis smarkus, ir ryžtingas Daumantas vergė tuščiai, be pražudymo tu nugalėjai! Gal apdainuoti kas nors nesuskaitomus žygdarbius gali, foibiškos dvasios garbe įamžinti jį panorėjęs? Radvila! Tu gi mirties nebijoti galėjai už darbus — s35 kruvinas Marsas ir pats pasitraukęs būtų prieš tavo pergales,- bet kad šlovė ir iškelti aukščiau, ir papuošti galvą palaimintą tau vainiku nukariautojo troško.

0

RADIVILIAS ALTERA

" Parsoperis fupereft,ė jam me viribus haufiis, Defečtūagnolco:nuncnūc mihi cždide Smyntheu Prolue deteflum pečtus Permefside lymph3, Nūc opuseft veltro,mea Melpomenea,cothurno, Afpirate Helicone facro,cantusd; movete.

Poftguam-magnanimo fe permifere Liuones Augulto,id4 Deo vilum,pax undi6; falfit, Mollia compolitx peragebant otia gentes "Defuncta Litauūm grauibus,bellic; periclis, A Mofcho grauiora manent,hoc fata volebant : Heumileras gentes crudeli involvere bello, Tvani Ra

Sceptra dabat Mofchisatrox Iuanusacerba. | Irdė M D, Contemptor fupertim,portentum hoftine fuisūe sėdybė Szuius ignotum,fed inexaturabile pedtus Eyrdnkike | Sanguine,dii talem populis avertite peftem- „Credibile elt Diras, au fi gua nocentior illis, Gentibus eft facies,monltrum genuilse nefandum, Vberibus Stygiis Diras pauifle nocentes, Etlac Tartareum Furias admofle recenti, Sanguinea6 lici cor A incendifTe medullas. Guid memorem infolitas ceedes,£ facta tyranni

e Efiera?

ANTRA DALIS

Žvangant ginklus jau girdžiu: tai, Didžioji Pergale, tavo ginklų, aure, bildesys pamažėliais stiprina garsą. Nebaigiau kūrinio dar, o jėgos apleido - jaučiuosi silpnas, todėl ir kreipiuos į tave, skaistusis Smintieti:

5 glebią krūtinę dabar man Permėso vilnim atgaivinki;

laikas atėjo ir tau, Melpomene, apsiauti koturnais — judu įkvėpkit mane Helikono dvasia, ir pradėkim! Kai livoniečiai save patikėjo karaliui Augustui, mato Aukščiausias, taika kaip saulė Livonijoj švietė, leido maloniai dienas ramybę atgavusios gentys, karo pavojų baisių ir lietuvių grėsmei nuslinkus. Tik sunkesnės nelemties iš Maskvos jie sulaukia: likimas, vai, nelaimingas gentis vėl įtraukia į kruviną karą. Valdė prispaudęs didžiai maskviečius rūstaširdis Ivanas; nei svetimi, nei savi žiauresnės nepažino pabaisos už tą dergėją dievų, nepripampstančią kraujo krūtinę. (Tautą nuo rykštės tokios, Visagali, maldauju apginti!) Reikia tikėti, kad šį neapsakomą monstrą pagimdė deivės Pagiežos ar dar - jei bėra kas!- už jas tūžmingesnė, stigiškom savo krūtim išmaitino tūžmingos Pagiežos, Furijos jį lopšyje išpenėjo pragaro pienu, širdį ir kaulų čiulpus apduodamos troškuliu kraujo. Negi priminti turiu skerdynes, kruvinuosius tirono

Tyvannis plenosurres

Jufen dit, Dicgeuc;

Deus tyran. nu ad virią corrigend 4 utitur.

Mofchus įm Liuoniž mit tit exerci- 15 alignvt, dun 1S$$ 0 1556,

Mofcborū žn Liuonia įnaudita ex omnibomį- num memo- riacrudeli. 14,

Efferaž matatos cives,primos4; Senatus, * Oblcaenasą dapes,lituos, menlasG cruore. Manantes? aut guidviduatas civibus urbes, Et defolatos iteratis caedibus agros. Mortua guin etiam portis trabibus6; praaltis Corpora conjugibus ferus appendebatin ore, Exuperans omnes infanda mente tyrannos, Nunc comes Aloidum, Stygis inteftabilis umbra, Ergo erat in fatis,ut Ilzmentabile regnum Eruerent Mofchi,nec nobis fcire tonantis Fasanimum, guibus illa malis exercuitiras Terra Dei: ille vices orbis mutat;, regitG. Irrumpunt Mofchi numerofo milite,Bammax Perfimiles, fegeti guz Aatibus incidit Auftri : Sgualet ager vaftus,populos,urbesg; fepultas Obruit ufg cinis,fruges,campos4 feraces lama metit,Litauog; imperdita corpora Marte Occumbunt,fuperat vefana licentia ferri, Ouiscladem veftram? guis funera dira,Liuones Tormentic modos,furialia facta tyranni Explicet? aut pofsit lachrymis zguare dolores? Nam guid ego inprimisautem,guid deni6 fando Exfeguart occifosne guerar per vulnera cives? Anne volutantes natos in fanguine patrum? Raptatas6 ( nefas) matres,tenerascp puellas D..iečtasg; urbes,populatac; funditus arua? Templorumie faces,an diufim undantia fana Sanguine,porrečtum littus fudafse R.ubonis? Guz regio interris veftri non gnara doloris?

—

5

35

RADVILIADA / ANTRA DALIS

darbus? Arba piliečius ir bojarinus, pasmerktus mirčiai, pilnas šlykštybių puotas, krivūles ir stalus, pritaškytus kraujo? Nejau dar turiu paminėti miestus, be piliečių paliktus, ir arimus, sunaikintus kartotom žudynėm? Netgi lavonus aukų aukštai ant sienojų ar vartų šitas tironas nuožmus sutuoktinių akivaizdoj kalė; išmonėm savo visus despotus pranokęs, dabartės jis - Aloėjo sūnų palydovas ir Stikso šešėlis.

Taip jau paskyrė lemtis, kad maskviškiai apverktiną

kraštą siaubtų... Ne mūsų jėgoms numatyti paties griausmavaldžio

valią, už kokias kaltes Livonija Dievo rūstybę pelnė,- tik Jis likimus pasaulio rikiuoja ir maino. Tartum su Piečio gūsiu apėmusios pasėlį liepsnos, minios maskviškių tada livoniečių sodybas užpuolė. Tyrais pavirsta laukai, pelenuos paskęsta sugriuvę miestai ir žmonės; ugnis duoningąją Žemę ir derlių pjauna, ir kūnai, kurie nuo lietuvių rankos nežuvo, guli ant žemės dabar, per kardo savivalę kritę.

Argi galėtų kas nors apsakyti, Livonijos žmonės, jūsų nelaimes: mirtis ir kančias - šiurpulingus tirono darbus? Ar ašarų kas sopuliams apraudoti užtektų?

Ką gi apverkti turiu iš pradžių, o ką gi - galiausiai?

Gal jau akis amžinai nuo žaizdų užmerkusius žmones? Sūnus, į kraują tėvų begrimztančius? Ar — tai siaubinga!- motinas, jaunas dukras, išvarytas į svetimą kraštą?

Ar gal sugriautus miestus ir dirvas, suvisu nuniokotas? Jūsų bažnyčių deglus, altorius, krauju apipiltus,

ilgus krantus Dauguvos, raudona puta nudažytus?

Argi bėra dar šalis, negirdėjusi jūsų nelaimių?

- 75 -

Abductosrie gemas lugubris terra colonos, Deletas acies,totis data funera campis? „Agminabellantum juvenum,ė f(ubMarte cadentū, Impubesrie Aeas pueros terrore revičtos?

Trux vultus pro vulnere erat,complexibus ipfis Immoriebantur mileri :fic primula veris Dona cadunt,ventis fi guando perhorcuit ether-

z š 2 o Vendenfes Addubitant gux prima gemant: civesne per auras Jeipfos.fup ( Oraindignatos crudelis dira tyranni prfito Cu- Afpicere, ardentesinvifam linguere lucem ) rie puluero Turbine puluereo magnis de turribus ačtos, S ka Guzlitasc vias caedis mortalibus zgris, ribus ac libe Ouas etiam Phalaris,guas 4 Buliridis are, | ris, interfa2

cerunt metų

Et populo invi(i nunguam feiuere tyranni. Tordanis

Purpureo palsim rorabant fanguine telgua, Et vilum latos tumulis afsurgere campos. Nectuit indignum fuperis,tot maenia š urbes, Barbarico capiti crudeli exponereprzda, Hzc tua (unt damna Ivaned fzuilsime regum, Guivitio facinus,gui coedem caede piabas. Forfitan X magni ainu Fata Magiftri, | Fur/ember

Pofteritasferis poflhac mirabitur annis: aga 220 as Felino cap Vr validas arces fub leges milicinigua s aktai Molchus,ė infando prolapfa Liuonia cafu, fibo, (O in Nelcio guz mentem turbauit inutilis Ate vinculi mur

Furftembergiadz,ut fefe committeret uni keitė,

Felino,X parua vellet tutarierarce | ; Spes gentis, proprium; caput: [ed perfidus hoftis e Ii Dejicit

55

70

75

RADVILIADA / ANTRA DALIS

Ar begali apraudot, gedulinga šalie, išvarytus žemdirbius, žūtį pulkų ir nusėtas kapais platenybes? Ar beapverksi kada padėjusius mūšiuose galvas karžygius jaunus, gležnus vaikelius, baisos nugalėtus? Darkė jų veidą žaizda; glėbiuose nelaimingieji mirė — šitaip ištinka mirtis pavasario dovanas pirmas,

vos tik erdvė nuo smarkių pasiutvėjo šuorų suvirpa. Skaudžiai dvejojo kiti, ką anksčiau apraudoti: ar žmones (laikiusius daiktu baisiu į akis kruvinajam tironui žvelgti ir troškusius vien nematyti dangaus nebemielo), oru iš bokštų aukštų išsvaidytus parako galiom,

ar sugalvotą žmonėms, žaizdų nukamuotiems, žudyti būdą, kurio niekada nei Falaridas, nei egiptiečių viešpats Būsyridas dar, nei tironai kiti nežinojo.

Kur tik pažvelgsi — visur stogai rasojo raudona

kraujo rasa, o laukai nuo kapų atrodė nelygūs.

Šitaip norėjo, matyt, dievai, kad grobio paimtų

barbaro protas nuožmus daugybę sodžių ir miestų... Štai kiek žalos pridarei, Ivanai, žiauriausias pasauly care, už kaltę kalte, o už mirtį mirtim temokėjęs!

Regis, skirtosios dalios ir Didysis Magistras sulaukė. Amžiais žilais kada nors ateitis dar stebėsis, kaip priešas tokias galingas pilis nelygiom sutartim sau pajungė, kaip atsidūrė baisioj pražūty Livonijos žemė.

Kas man paaiškins, kokia pragaištinga Atė sutrikdė Fiurstenbergui mintis, kad į Viljandį traukės ir šitai menkai tvirtovei visos giminės viltis ir gyvybę

pavedė savo?.. Aiman, sutarčių nesilaikantis priešas

Dejicithorrendis muros,turresą; procellis.

Heu guo non aurum penetrat, mox panditurhofti Arx Molcho : irrumpunt illi, primusą; Magifter Canitiem immundo foedatus puluerė pro rius,

Infelix patriis eternum abducitur oris,

Omnibus exemplum guantum Rhamnufia fallax,

„ Proruat,* pedibus, guz ftant,iniuria vertat.

Miferdbili Liuonie fa- „Eliso

MAuxilium Liuones ab Augu/loct Lirusnų p0

Jun,

Tum vero exoritur toti regione Liuonum Lučtus,ė adductis planxezunt pedtora dextris, Talis erat facies,cum Aammis Pyrrhus obarmans Myrmidonem,lliacx pralensinliftereturbi, HečtoreusG puer turri cecidilsetab alta In patriz cineres,commifto pulvere coelum Stare videbatur,trepidz fic mortis imago Ante oculos,gemitu fremuerunt littora Dunae, Atą Auentiloni tračtus,fyluz6 profunda. Mittuntur lecti primorum ex ordine ciues, Auxilium prafensR.egem,Lirauosą; rogantes: O fate gente pii,magno de fanguine crete,

Venit poena i A inelučtabilis ira,

Syderei demilsa domo : ni maxime R egum

Auxilium deditis praftas nihilabfore crede,

Extremum nobisą; diem,terrisg Liuonum:

Hinc pelago Sveones,illinc Mofchovia terra,

Bella cient,(gualent mactatisarua colonis,

Excelsere fimul Laus, Libertascs, Saluscy,

Famag prilcorum guondam decoraalra parentū,

FvNDiTYS occidimus,R.ex in te Magne recūbunt Spes

RADVILIADA / ANTRA DALIS

mūrus ir bokštus pilies viesulais siaubingais išvartė. Varge tu mano! Į ten, kur nė auksas kelio neranda, priešų kareivis vartus atidaro... Anie įsiveržia, pirmą Magistrą žila, negarbingai dulkina galva

ss randa ir išveža jau amžinai iš tėvynės bedalį.

Štai ir visiems pavyzdys, kaip sukta Ramnuntietė pargriauna didį ir kaip netiesa pakloja ant žemės, kas stovi! Tąkart graudūs verksmai visoj Livonijoj kyla: žmonės grąžė rankas ir mušėsi sau į krūtinę

so kaip ir tada, kai, liepsnom nevidonus karius apginklavęs,

pro Iliono vartus įsibrovė ryžtingasis Piras

ir kai nuo sienos aukštos į gimtinės pelenus krito Hektoro vargšas sūnus - pasirodė, lyg dulkėms sukilus būtų sustojęs dangus... Prieš akis neišvengiamo galo

ss vaizdas stovėjo toks pat, ir dundėte dundėjo nuo gausmo

100

105

šniokščiančios srovės, krantai Dauguvos ir girios bekraštės. Leidžiasi vyrai keli, parinkti iš senatorrių luomo, melsti karaliaus ir jo valdinių veiksmingos pagalbos: „Aini dievotos genties, karalių šeimos palikuoni! Krito ant mūsų bausmė mirštama - neįveikiamas pyktis aukšto dangaus, ir jei tu, didysis karaliau, pagalbos mums nesuteiksi, žinok, kad Livonijai artinas galas: mūsų valstybei ir mums išaušo diena paskutinė. Švedai per jūrą karu mums grasina; iš priešingos pusės puola Maskva, ir laukai nugulti žemdirbių išžudytų — likome vienu metu be Šlovės, Išganymo, Laisvės, be prakilniosios Garbės, dar senovės tėvų užpelnytos. Žudo be gailesčio mus; didysis karaliau, tu vienas —

-79-

Spes noftra : fatiso luimus periura prifca, Fripenos,Invicte,malis,gentis perempix Restenuesarceletho,milerere tuorum,

(Else tuos fupera aftra fciunt) exolve periclis, Nec patere ulg tuis Mofchumincrebrefcere terris, Plebiuorum R.egem,populi6 infontis Erinnym. At tua per gentes guascung obnubit amičtu Oceanus,vivet laus, Auguftusg; ferėris.

Talibus audicis,janmi dudum corde volutat Bella,tot injute caedes,X Mofchus in iplis

Eft oculis,licetegregiis pax facra tryumphis Nicol: Ra Sit potior,bellum tamen eft pro pace gerendum. pi Nulla mora eft,rapitur bello Litvania tota, Ka Auxilium fociis, fedit fententia pugna, in Liuonie „Ipfa Eipes bellum indicit,portas; morantes d.fenfionė

Impalit ipfa manu, vindičtam ex hufte repofcit. Pris lte bonis auibus pia pečtora : heu guibus ili L 15614

Concurrentanimis,fi nunc fe vbjecerit hoftis " Optatus votis! ergo faulto omine tendunt Egrelsi : regit imperii Radiuilus habenas. Hunc cecinerė Ducem Parc:x fua fflamina nentes, Hunc fore Mofchorum fciret gui vincere gentes, Et bello audacem populum compefcere polset, Evenėre : novis fimul ecce Liuonia fullic Oppugvatio Agminibus, fogiunt ingloria pečtora Mofchi. mumija TavRvs erat magnis edučta arx molibus, ingens merė Li Bellum acuic,fAdiccp viris,4 moenibusaltis: sa Huc acies Litauim magnis defcendere campis a lncipit, Tanl,

11

[=

11

i]

120

130

135

RADVILIADA / ANTRA DALIS

mūsų viltis; jau gana už būtąsias kaltes atmokėjom. Mus iš bėdų išvaduok, Nugalėtojau, griaunamo krašto šlyjančius reikalus gink nuo žūties ir saviškių gailėkis (žino dangaus šviesuliai, kad mes - tavo!): apgink nuo pavojų, ligi savųjų valdų neleisk išsiplėsti Maskviškiui, šitam rijikui žmonių, nekaltų gyventojų rykštei! Tavo šlovė tautose, kurias tik glėby Okeanas laiko, gyvuos, o patsai Augustu vadinamas būsi Skundas karaliaus širdy pažadina ryžtą kariauti: tiek neteisingų mirčių ir Maskviškio povyza stovi jo akyse, tad nors jam ir brangesnė taika už didingas pergales, reikia vis vien kariauti už šventąją taiką. Veikiai visa Lietuva bendražygiams suteikti nelaimėj paramą imas; visur įsivyrauja nuomonė: karas! Šaukia į karą ir pats Tikėjimas, užgula rankom trukdančius karą vartus, reikalauja atkeršyti priešui: „Ženkit pirmyn su Dievu, dievobaimingos širdys!"- Tai pultų vyrai, štai taip uždegti, jei maldoj prašytasai priešas jiems pasirodytų nūn!.. Su Dievu į Livoniją traukia vyrai, o pats Radvila lietuvių kariuomenę veda. Sukdamos savo gijas, likimo verpėjos paskyrė Radvilai būti vadu, kad žinotų: jis Rusų valstybę gali įveikti kare ir sutramdyti tautą įžūlią. Jie išžygiavo, ir štai, jau naujais Livonijos žemė žėri pulkais ir Maskvos negarbingos krūtinės jau bėga. Buvo stambiais akmenim sutvirtintas Tarvastos miestas; vyrais ir sienom aukštom pasikliaudamas, kurstė jis karą. Šičia lietuvių pulkai po plačias apylinkes sklisti

17

-81-

Tncipit, € premere ingenti oblidione capefsit. Oro R1++ = Hortatur memorans RapiviLus fa tyranni duli«d Efera:fatnunguam gentes fpoliafse guietas ? Malis: Terrificalse minis agros,urbes4; potentes? Et ferro populos nil funeftafse merentes? Lituanis etiamne hoftem fe inferre fic aufus? Vos etiam cupiat guibusille PO Tentior Autor Annuerat pacem,rabiofo perdere bello? Non impune ferat: date tela,fcandite murus, Ferte faces,dirum4; genus fatiate cruore, Arcem hanc,ni frenumaccipiat,portasd; recludat, Ouamuis tuta loco,4 ferratis tuta procellis, Eruam,ė xzgua (olo fublimia culmina ponam. Hzcait,infignis ftellacš jafpide clauš, Idem omnes fimul ardor haber,fub moenia tendūt Vnanimes urbem vel debellare fuperbam, Aut fi nulla via eft generof4 occumbere morte. PaRiNciPIO valtis oppugnant molibus arcem, Atg5 decus muri turres (ubfydera dučtas Profternuntcrebri,volat immedicabile fulmen. Oppngurio Cui fors A Iilices Cyclopica moenia cedant, Tsuriamno Eruereinter fe certant,magnog; fragore 1561] Dilaniant muros tormenta: it murmur X altė Conltrarunt terram concufso rudere muri, Ingemuit tellus confunditur arduus xther, Semineces Mofchi fumma volvuntur abarce, Savit atrox rabies,milsorumą ira globorum, (Horrelco referens)guim fi ceelum omne fupernė Corruat,

140

RADVILIADA / ANTRA DALIS

ima ir pradeda jį galinga apgula spausti.

Įkvepia mūšiui karius Radvila ir tirono žiaurybes primena: „Ar negana gentis taikingas jis plėšė?

Šiurpino žodžiais grasiais ir galingus miestus, ir dirvonus? Žmones, visai nekaltus, geležim į nebūtį siuntė?

Netgi užteko drąsos su lietuviais karą pradėti!

Ar siautulingam kare pragaišinti netrokštauja jūsų —

tų, kam žadėjo anas, galingesnis, Valdovas ramybę?

w5 Jis nusipelnė bausmės! Tad į priekį: kopkit ant mūrų,

150

155

160

duokit ugnies ir krauju pasotinkit nuožmiąją gentį!

Jei ši pilis nesutiks pasiduoti ir vartų atkelti,

tai iš jos bokštų aukštų aš akmens ant akmens nepaliksiu, nors ir vieta patogi, ir metalo audros ji nebijo“.

Šitaip kalbėjo jaspiu nusagstyta lazda pasipuošęs vadas, ir narsas visus tuoj pagauna: jie puola prie sienų, ar nugalėti drauge pasiryžę išdidųjį miestą,

ar, jei kitos išeities neturėtų, tai žūti garbingai.

Pradeda vyrai pilies apgulimą didžiaisiais pabūklais, griauna be perstojo jais tą tvirtovės puošmeną - bokštus, remiančius dangų. Tik žybt, ir jau pragaištį nešantis žaibas skrenda - prieš tokį turbūt nė kiklopiškos sienos netvertų! Vienas už kitą greičiau išgriauti mūrą pabūklai skuba ir sienas baisiu dundėjimu aižo, paeina triukšmas ir žemę storai aptaiso nuolaužom mūrai, žemė vaitoja ir jai atitaria aidu paskliautė.

Leisgyviai virsta Maskvos kareiviai aukštai iš tvirtovės, siutas aršus ir pyka, iššautų sviedinių pagimdyta, šėlsta (baisu apsakyt!), lyg kad visą padangę ar žemę

Corruat,aut guatiat terras Pater Enofigxus, 5ELd L Dlinėsė minas,ičtusą tremifcunt, Indejetx arces, ftanc ut CENtaurica faxa Praruptis infana jugis,ac przlia temnunt Ventorum,ė,guamvisillis obnoxia,Aučtus, Mulrifidasalii jactant in meenia tadas, Atc;aditus fruftra per denfa pericula guxrunt,- Sed non lub tanto cefsabant cardine rerum i . Mulchi pe+ Pečtora Mofchorum morti deuota cruentx, sikiinė Omne genus contra telorum efhundere certant, | prepugnan- Abruprosą globos tormentis grandibus igne darum ur Ejiciunt,nimbumą; grauem fine more feneftris, dun. Fufileg obfcuro plumbum mifere tumultu, Multa virūm lecho dant fortia corpora, multos Demilere neci ftantes pro turribus altis: Et guantum Litavi connixi viribus arcem * Expugnare manu,fummag; evertere opum vi Ardebant,tantum Mofchi defendere contra. Abfumpra in Molchosvires,exhauftac; belli Inftrumenta,fubeft ViR Tvs BENESVADA,vetat; || Non deffe Delperare, NOVANTMARSET FORTVNA REGRESSŪ, ——- - Splendidiorg; venit, PER MVLTOSFAMA LABORES: ||| Troja rates Danalim decimū remorata fub annū, SpartanisG dedit MEsssxE obfefsa nepotes : Mene decet vičtum bello defiftere coepto? Ergo caput dirum ftragesimpune cruentas Edideritėfocios vita (poliauerit ille? Non hoc tot curis,ė tota mente petiui, f Hac

165

170

185

190

RADVILIADA / ANTRA DALIS

purtytų Tėvas — patsai kratytojas žemės Neptūnas.

Tik nepabūgsta pilies nesugriaunamos sienos patrankų šūvių, o stūkso nelyg kentauriškos uolos - be proto aukštos, viršūnėm stačiom ir tik panieką rodančios vėjų antpuoliams, marių bangoms, nors nuo jų neapsaugotos

nuodėm... Smulkius deglus kai kurie lietuviai svaido ant mūrų, veržias per mirtį kiti prie tvirtovės, bet nieko nepelno.

Mat neprarado galvų, nors patekę į tokį pavojų, priešų kareiviai - mirties kruvinosios tarnai atsidavę. Gynėsi prieš lietuvius jie visais įmanomais ginklais: švilpiančius sviedinius jų didžiulės patrankos į priešus spjaudė kartu su ugnim, pro angas be tvarkos juos

apšaudė, laistė juos skystu švinu dusliam bildėjimui aidint. Daugel vyrų narsių į mirties rankas jie išduoda, daugel jie, aukštus kuorus gindami, į mirtį pasiunčia. Kuo atkakliau su ginklu lietuvaičiai užimti tvirtovę baudės, sutelkę jėgas, ir visa galia ją išgriauti stengėsi, tuo atkakliau maskviškių įgula gynės.

Jau prieš Maskvos kareivius ir jėgų neužtenka, ir tuščios karo mašinos, kai čia įtaigusis Narsumas ateina, neviltį varo šalin; Fortūna ir Marsas vėl grįžta, dar skaistesniuos spinduliuos Šlovė per vargus pasirodo. „Dešimtį metų Troja danajų laivus sugaišino, išdavė savo ainius apgultoji Mesėnė spartiečiams.

Ar nugalėtam gražu kam sustoti, karą pradėjus? Ar ne tironas žiaurus nebaudžiamas šičia surengė kruviną pirtį? Ar jis gyvybės neatėmė vyrams? Ne, tik ne šito visa širdimi susirūpinęs troškau!“

- 85 -

Cuniculė Taurus spe riuurę

In bello pri. mum oculi vincuntur.

Molcbi ve: pararunt bi diu

Hzcalternanti Radivilo node,dieg;, Confilium prafens fubiit,tellure f ubimi Percontari aditus: hec tentamenta (uperfunt Vnica (nam guid non mortalia pečtora cogis, Laudum fancta fitis?) terra rimantur in ipla, Oud via nulla,vias: itum eft in vilcera terra, Turrifragog; uterum complerunt pulvere furtim. Oud fimul ac dučtus depafcensAamma cucurrit, Infremuit tellus,gemitumą; dedil(se profundum Vila, immugit humus,totusc; perhorruit ačr, Ora foli donec vafti convulla ruini Difsiluėre : Gimul laxa compage dehilcunt Mcenia,cumgp viris lato proiecta fragore. Panditur arx omnis,nova resoblata timorem Injicit inprimis oculis,formidine capti Perguirunt latebras, prefsere ad pečtora natos Perculfe matres, tum fgemineo ululatu Omnia complerunt. fed dudum mortis amici Arma manu capiunt,nec jam fat mentis in armis, Denfa coronavirūm cellis pro turribus aftant, Arrectis frons prima kalis lbngiės verutis,

Ante oculosmors eft,cogit labor ultimus omnes: Pars trepidant Aammis populata refundere tečta, Dum Enit comprefsa licentia tormentorum, Eaolėbėnė fyluis,ėt caefo robore muros Infkaurant,faciemg nouam oltendere laborum. Incurrunt Litavi pedites,ruptamgue fubarcem Vi omnes fecėre pedem,fimilesgue procella Adfunt,

195

RADVILIADA / ANTRA DALIS

Dieną ir naktį tokių abejonių kamuojamam vadui gimė planas galop prie pilies prasiskverbti suradus kelią giliai po žeme. Tas vienintelis būdas jam liko (šventas garbės troškuly, ar ne tujen mirtingą krūtinę nuolat į priekį stumi?), tad landas po žeme pasidaro ten, kur nebūta landų, ir vogčia į gelmes nusileidę parako, bokštų tvirtų grioviko, ten padeda vyrai.

20 Vos tik ėdrioji liepsna padarytais latakais nubėgo,

žemė sudunda ūmai ir nuo kilusio požemiuos griausmo ima dejuoti dirva, ir visa padangė subilda,

kai dideliais gabalais sudraskytasai dirvos paviršius išlekia oran, ir jau jokių nebelaikomos jungių

205 sienos kartu su žmonėm bildesy neapsakomam griūna.

210

215

220

Matos tvirtovė visa kaip ant delno, ir baimės įvaro

pradžiai nauja padėtis: užvaldyti panikos žmonės

ieško pakampio saugaus, prie širdies mirtinai įbaugintus

motinos glaudžia vaikus, moteriškių riksmai ir dejonės

skamba visais pašaliais... Tik mirties bičiuliai vis viena

stveria ginklus į rankas, bet drąsos nebeteikia jiems ginklai.

Vyrai grandinėj tirštoj tarsi bokštai aukštieji sustoja,

priekiniai laiko aukštai ilgąsias ietis iškėlę-

mirtį jie regi čia pat, paskutinės juos pastangos telkia.

Vandeniu lieja kiti sumaišty liepsnojančius stogus,

kol suturėta visų pabūklų savivalė leidžia,

medžiais užverčia plyšius ir rąstais iš naujo atstato

sienas, ir vargas žmonių pavidalą naują įgauna.

Žengia pirmyn pėstija lietuvių, nutrauktą puolimą

tęsia kaip vienas visi ir panašūs į audrą atūžia,

6 151 - 87 -

Adfunt,per fcalas turres nituntur in ipfas,

Plurima pergvices inter fe vulnera mifcent,

Ac penitus fummas arces evinčere certant.

At fortes Mofchi, moles,guercusą preuftas, Subječtos4; humeris lapides devolvere crebri

Incipiunt, bello dat fignum buccina triftis,

Et roboant peditura trepidantia tympana campis,

Cor mentemą decus ftimulat,pugna afpera Et magis ardefcunt ai1imis difcordibus ire,

furgit,

Dan: (trepitum Aidu galex,milcentur in iplis

Eunera liminibus,tum fanguine fervere latė

Afpiceres,terramą; premi tot utring cadentum Agminibus : medio guo tuncardente tumultu (Non eguidem magnos aufus, tua,optime,fačta, Non mortem,nec te juvėnis memorande filebo ) Modrevius-cupidus laudem,nomeng referre, Eximii6 (imul juvenum MA VOR tia corda, Dant cuneum,* rapidi fub muros mole feruntur,

Multag Mofchorum demittunt corpora let

ho.

O uo nos,gud,juvenes,campo decet us; teneri?

Ite per obltantes adverfo pectore muros.

Modrevius primis ardens in millibus hoftes Enfe metit valido,crebros bellator acervos „ Exfruit,accenditą; viros ad MA R.tia facta.

Tandem Dudtores Mofchi totacerbavidentes

Funera,confertis denfantur viribus,uni,

Vni,odiis; viro,£ magnis clamoribus 1nftant,

Vltima iam6alli Parc fila ultima ducunt,

Ų

Vnum

Ty pano

rum jonus,

Modrevii Centurionas egregij furti

tudo

Contemp/ie omunes e gui morte prius Senai įn He [14 Očie,

225

RADVILIADA / ANTRA DALIS

kopėčias stato ir joms į aukštuosius ropščiasi bokštus, tenka vieniems ir kitiems daugybė žaizdų, bet lietuviai veržias užimti vis vien aukštąsias sienas ir bokštus. Narsūs maskviškiai luitus ir apdegusius ąžuolus versti pradeda gausiai žemyn, iš aukštai po ranka pasidėtus akmenis svaido į juos, gedulingas trimitas į mūšį šaukia ir pritaria jiems pėstijos tratantys būgnai. Kursto šlovė ir protus, ir širdis, ir kyla kautynės: priešų krūtinėse vis pasiutimas smarkiau kunkuliuoja,

230 braška nuo smūgių šalmai, pramaišiui toj pat vietoj lavonai

235

240

245

virsta, ir būtum patsai, skaitytojau, matęs, kaip žemę kraujas užtvindė plačiai ir negyvėlių stirtos užklojo... Ak nepranoktas kary, šviesaus atminimo jaunuoli! Tavo, Modževski, narsių darbų nė mirties neužmiršiu! Tąsyk per patį visu smarkumu kunkuliuojančio mūšio lauką, panūdęs garbės ir vardą įamžinti, šitas vyras kartu su jaunais rinktiniais kariais narsiaširdžiais plyšį Maskvos gretose pasidaro, pripuola prie mūrų tarsi tarnas veržlus ir maskviškių daugybę išguldo. „Vyrai, nejau taip ilgai mes turėsim stovėti ant lauko? Ženkit narsia širdimi per priešais dunksančius mūrus!“ Ir pirmose gretose jau šienaute šienauja galingu kardu Modževskis Maskvos kareivius ir gausias jų lavonų stirtas sukrauna, ir taip lietuvaičius paskatina žygiams. Tąsyk maskviškių vadai, tiek mirčių išvydę skaudžiųjų, stoja, sutelkę jėgas, glaudžiomis gretomis prieš jį vieną, jį su griausmingais riksmais neapykantos puola, ir Parkos vyrui suverpia tada paskutinę gyvybės gijelę:

6 - 89 -

Vnum omnes gladiis petunt,uno; morantur Movaevio:fed non gladio viramille dedifset, Donec ab aerato peltis delata chelydro, Tranlit antevolans: afpirat pulvis eunti, Czds 44 Moxcpanima latebras,allapli glande,refolvit. drauj, Vt Aosauricomusfragrantibus altus in hortis, Ouem mulcent nitidi Soles,guemG; educat imber, Deforefcithumi,violento pollice mefsus: Talis erat fortis Mopa.Evi morientis imago, Dumruit,* dulcem pofuit fub limine vitam: Exanimem fidi comitesin caftra ferebant Dudtorem, Aentes,heu,magno vulnere vičtum, Cluconiww | "Tum Mars Ctvcovio,charū fub pečtorerobur i Addidit,* ftimulosingentes fulcitat armis. gu, Trruir,A gud tela volant denfifsima fertur, Non illum medias inter currentia turmas Siftere tela valent,ė tot miferanda virorum Funera,(edlaudem per denfa pericula guzritė Iicet obruitur telis,ė molibus altis, Er licet arcebat ferrato tegmine nimbos, Procubuit tandem fofsi prolaplus in ima „ Semianimis, tenui liber difcrimine lethi. Lead 4 p ati ambo,(i ia jufta fuperfunt 14 prem;i, FOrtunati ambo,fi prazmia julta (uperlun Egregiis animis,ė vos per fecla fecunda Fama uchet,currug; fuo dignabitur ire, ma Incerea ad pidos adytus,delubrac; diuūm pykosi 2 Suppliciter meflx matres,ceramą terentes Iliria, 1bant,ora Deim Panchxo thure vaporant, Orantes

RADVILIADA / ANTRA DALIS

priešai tepuolė kardais ir aplinkui tesupo jį vieną,

20 bet ne nuo kardo jisai palydėjo gyvybę: Modževskiui

255

260

265

220

275

širdį mirtis, paleista iš variu aptaisyto chelidro pervėrė, parakas ją nulakino ateinančio pusėn ir, jį pataikęs kulka, atidarė jo sielos buveinę... Kaip auksažiedė gėlė, išsiskleidusi kvepiančiuos soduos, glostyta saulės skaisčių spindulių ir lietaus užauginta, vysta ant žemės juodos, nuskinta beširdiškų rankų, mirdamas lygiai taip pat atrodė narsusis Modževskis, vos tik ant žemės juodos pargriuvo ir kvapą išleido. Nešė stovyklon liūdni atsidavę didžiai bendražygiai žuvusį vadą, aiman, žaizdos mirtinos nugalėtą.

Šitą minutę daugiau jėgų pridėjo ir stiprų akstiną stoti kovon Kliukovskiui suteikė Marsas. Rotmistras puola tenai, kur kulkos tankiausiai lekioja: jo nesulaiko pačiam pulkų vidury nei skrajūnės kulkos, nei žuvę kariai ir tiek ašaras spaudžiančių kūnų - vien tik garbės tarp gausių pavojų narsuolis teieško. Nors ir užgriūna tuoj pat jį ir kulkos, ir luitai didžiuliai, dar geležiniais šarvais prieš audras atsilaiko Kliukovskis; betgi štai guli ir jis, nuriedėjęs į apkaso dugną, amą praradęs ir vos nuo mirties nagų išsisukęs... Jeigu narsuolių dvasia atmokos užpelnytos sulaukia, būkit laimingi abu, ir Šlovė jus pagerbs, maloningai leidus savam vežime per palankią ateitį vykti.

Tuo nelaimingu metu prie gražiai ištapytų altorių. Dievo bažnyčioj didžiai nusiminusios motinos žengė, nešinos žvakėm, dievus smilkalais panchajiškais smilkė,

Ee

Orantes pacem:mufsant ignara juvandi Numina,per6 Notos votum fparfere procella. SedVolminfcus egues,manui prefečtus egueltri, Team: Vol /Ereus, eximiis juvenum comitatus,in hoftem ye 1 Trruit,A clypeo fūlgens ut fortimanus MARS. JT“ , > YP 8 (ma > Tai: Smos Me duce,me juvenes,aguilam,R-A Divilia figna, | Ienfeforii, Fertefub hofales muros,telisch cavernas tudo (9 e- Scrutemur,uem tota cohors imitata reličtis Lon Adterram defcendit eguis,glomerantą; fub ipfo Vefibulo uf; manus bellis,obftantia vellunt R.obora,munitog effultas obice moles R.umpunt,ė Molchos certantes irrita cunčta Przcipites pellunt, (umma £ dominantucin arce, Hicverovafto mifcentųr mcenia ludtu, Et denfi captam Litavi infundnntur in arcem : 11la dies vičtis Mofchis, extremag TAV Ro Cedes Mo Lux fuit, 4 miferisarx illa infefta colonis Įeborum : Vertitur ima folo,cunčta hofticus abftulit enfis. "7 3 EN MARTIS CAMPOS! en guo Difcordia demens annojs61. CHRiftiadas egit furiis? ut vota fecundum Barbara nos proprio tandem fub Marte cadamus. '“ Sanguine Mofchorū 4 Litavo ditabere poflhac, Onimiumrigidis agitata Livonia fatis: Livonkė ma Propter te fortes populi lacrymabile bellum |. gr «/iue Experti: tibi SA Vromatūm generofa juventus | M. P. Li- Oppetiitstepidusc; cruor per vulnera manans ŠA bi Jmbuit egregios agros,camposą; nitentes. di. Adtua venerunt, potor4 Borylthenis arma, k Vaftator

RADVILIADA / ANTRA DALIS

melsdamos miestui taikos; tik dievai nepanorę atsako paramą joms, ir maldas viesulai išnešioja su Notais. Raitelių būriui tada vadovavęs bajoras Valminskis,

20 vario šarvais, su skydu žaižaruojančiu - lyg tvirtarankis

285

295

Marsas, Maskvos kareivius su rinktiniais jaunuoliais užpuolė. „Mano pirmyn vedami jūs erelį vaivados ant mūsų vėliavų neškit čionai, prie šių priešiškų mūrų: mes ginklais šičia suraskim landas!“- Ir visa kohorta paskui vadą sėda nuo savo žirgų ir prie to paties įėjimo telkias, ir stoja kovon: jie į šalį užtvėrusius kelią velka rąstus ir luitus, į sutvirtintą aptvarą šonais atremtus, daužo, ir štai, maskviškius, jiems tuščiai atsispirti bandančius, puola smegčia ir užvaldo aukštąją pilį.

Šitą minutę visur pilyje pasigirsta dejonės, ir lietuvaičiai pulkais nukariautą užtvindo tvirtovę. Taip ir šiai piliai, ir jos nugalėtiems gynėjams išaušo ši - paskutinė - diena, nes nekenčiamą vargšams

valstiečiams pilį išgriauna kariai ir išžudo visus kalavijais.

Kas per kautynių laukai!.. Ar Nesantarvė, temdanti protą, šitaip galėjo pykčiu mus apduoti, kad žūtume pagal barbarų norą kare baisiame tarp savęs — tarp krikščionių? Ak, kaip Livonija, tu, išgyvenusi žiaurų likimą, būsi palaistyta dar ir maskviškių krauju, ir lietuvių!

30 Virkdančio karo vargus dėl tavęs išgyveno bebaimės

tautos, su tavo vardu prakilnusis sarmatų jaunimas

ėjo sutikti mirties, ir žaizdų bėginamas šiltas

kraujas garbingus laukus ir derlingas dirvas sudrėkino. Ėmės kare dėl tavęs Boristenio penimis, plėšikas

- 93 -

Vaftatorg Scythes,Š bellis afpera virtus | Hunnorum, promptiG manu Chrononis alumni, Ouic fretum cernunt glaciali compede vinčtum, Ouig; colunt Sveonū terram, Angermanica faxa: Livonia fan "Te propter Litavus magnam pervertit opum vim, guine Litus Dum [ociis ardet depellere finibus hoftis memP4- Funeftasacies, fe contra omnia vertit, Prodigusipfefui : fons hinc atgueilla malorum Litvania 30 Caufla fuit Litavis,incendia prima tumultus, «7 sligut Hinc fata lučtifici cum Mofcho crimina belli, i BE ExcitiG animisin mutua funera reges. dit Liunki4 a 5: AU guoderipfs Horrida tempeltas utring; effula cucurrit, ayvoju | Atcg recentatis caluerunt czdibus agri-

Vitą; mari magno cumvelivolantibus Aufter Navibus imbricitor,portis immifsus apertis, Confligit Borez,ventorumG omnia Ponto Przlia concurrunt, nimbisą nigrantibus omne Eripiturceelum,ruptis e nubibus iple Fulminat omnipotens, £ fzua licentia Ponti Perfurit,ac vexant ventorum examina puppes, Ah pavidos nautas ftrauit timor acris,ė imus Haurit corda pavor,mentem4; expečtorat omnė: Interca fertur pelago indignante carina In fcopulos,ventura ferz ludibria Šcylla:

Non aliter poftguamlongingu: incendia belli Orta,femelg; ferox MAR.tis conatus inarfit, Auditz6 procul vocesclangore tubarum, Elagrat inextinctis genstota furocibus,ė jam

Direxėre

2-li "ž šiu,

RADVILIADA / ANTRA DALIS

305 skitas, kovojo karuos užsigrūdinęs hunų narsuolis,

mušėsi stvertis kardų negaištantys Nemuno sūnūs, žmonės, matą, kaip ledai surakina jūros paviršių, ir Angermanų uolų bei Sveonų laukų namininkai. Šitokias labo marias dėl tavęs išeikvoja lietuvis,

210 kai nepagaili jėgų iš kaimyninės žemės išgrūsti

315

priešo gretas nelemtas ir visiems pavojams krūtinę

stato be gailesčio sau!.. Juk gi tu — tas šaltinis ir toji

mūsų bėdų priežastis, ir pirmi židiniai sumišimo!

Juk iš tavęs tie vaidai, prie karų su maskviškiais atvedę,

ir tie karaliai, kurie žudynėms abipusėms ryžos!

Ten viesulai, leidžiami iš priešingų pusių, vis lėkė,

armenys nuo pakaitom vis praliejamo kraujo garavo. Lygiai kaip, lekiant laivams ant burių sparnų, išsiveržęs

pro atdarytas duris debesų varinėtojas Austras

320 puola Borėją viršum vandenyno ir jūrą užgriūna

antpuoliai vėjų visi, ir visa padangė pradingsta

po debesų juoduliais, ir patsai Griausmavaldis tuos juodus

debesis skrodžia žaibais, ir nuožmaus vandenyno siautimas

auga, ir talžo laivus pasiutvėjų šuorai, ir, varge,

325 gniuždo bailius jūreivius neapsakoma baimė, didžiausia

alina širdis baisa ir drąsos nepalieka nė lašo (netveriant jūrai pykčiu, link uolų artėja tuo tarpu laivas - pateksiantis tuoj beširdiškai Skilai žaislelis),- vyksta tas pat ir tada, kai ilgi karai įsiplieskia

ir suliepsnoja galop nežmoniškos pastangos Marso, kai nuo trimito garsų tolumoj atsimuša aidas,

kai jau visa žmonija nesutramdomu įniršiu dega,

- 95 -

Direxereacies,;immilsis fertur habenis, In longumė diem Mars imbuit arma cruore, "Fas miltum at6; nefas,euerlaG; f2ecula retro Et divinus honos,ė cuncta humana reterri, Intercunt leges,č ruptis Jegibus adfunt, Innumerz (celerum facies,Lučtus4,Eurorė, Et Dolus,ė malefuada Fames,ė tetra Libido, Et Confanguineus Dolor ipfe Libidinis,omnes " Hospeperit bello comites Dilcordia pregnans. Etjam Mofchorum popules hzc didita Fama Contigerat,coelas acies, T A Vrumg canebat Procubuifse folo,Litavos exaggerat acres : "Tegaded RapiviLe ferens,tua fortia fačta : Exoritur maeltus nemorofa per avia lučtus, Pars gemit amilsos patres,pars pignora chara Plorar,ė ereptos aliz Aeuere maritos: Sed non clade fui Mofchūm regnator acerbus Ingemuit dirus PR inceps,interg dolores, Et populi lamenta,nefas guod przftitit iple Non doluir,lachrymasde dedit,fed turbidusiri Vindičtam fpirans,(ub petore bella cogucbat. Ac velut vrfus doklioinėss rmentag paltus, Trux,nigerjinformis,fylvarum antiguus alumnus, Sole procul latitans inter fpel2za profunda Piniferi nemoris,tabum,femelag; tauri Membra fuper recubans,inventus forte molofsis, Tollic (e luftro egrediens,« 1nhorruit armos, Atg huc,atg illuc oculis circumtulit ignes, 3 am

Non cRabi tų nobis pla dio suičiū Teges pra“ dicare. Vao diais Miles m/t impius fitų perū miles,

Mof.husnil dulet «ladė [uorum,

RADVILIADA / ANTRA DALIS

žmonės rikiuoja pulkus, pasileidžia nutrūkęs nuo vadžių Marsas ir metams ilgiems ginklus pamerkia į kraują.

335 Permišo tai, kas valia ir kas ne, ir dorovė pražuvo, traukias Aukščiausio garbė ir visoks žmoniškumas į šalį, žlunga įstatymai: jų nė vienam nebepaisant, užeina didelės minios kalčių, o su jom jau ir Gedulas, Šėlsmas, Vylius, į pikta stumiąs Alkulys ir Aistra atkarioji,

0 tikras kokčiosios Aistros giminė Sopulys, o pagimdė šituos visus palydus vaisinga Nesantarvė Karui.

Kai nukeliavęs galop pas Makvos gyventojus žinią perdavė gandas apie iškapotus pulkus ir sugriautą Tarvastą iš pamatų, kai aršius lietuvius apdainavo

5 (garsino, Radvila, jis ir tave, ir žygdarbius tavo), - kyla graudingi verksmai net miškų glūdumoj: tai apverkia prarastus tėvus vieni, o kiti rypuoja, praradę brangius vaikus, o treti - sužadėtinių savo netekę.

Tik kad maskviškių rūstus valdytojas, viešpats baisingas

30 dėl pralaimėjimo to nevaitoja, nėmaž nenuliūsta, supamas skausmo, žmonių dejonių, ir dėl neteisybių, savo paties svetimiems padarytų, neverkia, tik pykčio pilnas alsuoja kerštu ir karą krūtinėje verda.

Ir kaip įtūžęs lokys, žmonių ir galvijų rijikas,

355 juodas, nuožmus, negražus miškų ilgametis penimis, šilo giliausiuos urvuos nuo saulutės šviesos pasislėpęs, ant kruvinų almenų ir pusiau apkramtytų žalmargio kaulų gulėjęs krūvos, netikėtai molosų užuostas, lenda iš urvo laukan ir šerius ant menčių pašiaušia,

360 svaido aplinkui ugnis iš akių ir jau ruošias įdūkti

- 97 -

Iam rabiem meditans: vicinia tota rudentem Horruit,X vallesrefpondent: unde remilsas Ah pavidz Nympha,ė Satyri (olvere choreas: Sic ferus humano iampridem fangvine paftum Prodigium,Tvanus,percepta clade fuorum Infremuit,calidos6; irarum concipit xftus, Neciam fecapit,č furiatž mente redundat, Terrarum vaftatoriners,at6; ira (upremi Divipotis,tantum populos confumere natus, Peftis acerba fuis. Pro luppiter,ibit hic ergo Impunežė noftras Radivilus verterit arcesė Ille mihi Mofchos,aut me vicifse feretur.

„Non ifthuc1fthac ibit: fin: fulmine ad umbras

Mox adigar: nondum meafelsa potentia Tauro Subfedit: celerate meis de finibus, ite, Ite viri,non parcetis mortalibus ulhs Nontečtis,longos Aammarum fpargite tractus Per Litavos : vided refidens trans Aumina Volga: 1llo guzretur generofa Livoma pato,

Nec mora,ductores Mofchorum iufsa capelsūt,

2/:fhu Li Diffundunt celeres palsim lacrymabile bellum,

tuoniafinės va/lat.

Dombrouno

srx Hlebo-

urtiorii mu nila.

RiphzasGacies ducunt in Littava regna,

Arua Rubonicolūm, cultamg; Boryfthenis oram

Infefti peragant,fumant incendia campis,

Hic ubi Dombraunže arx, Olgerdonizg Vitebz,

Defpečtant geminx,lambentem faxa Vitebam,

Et campos ubi fanguineum Cropienna cclorem

Traxerat,ac Molchis ager ofsibus albuit olim, Orfam

RADVILIADA / ANTRA DALIS

(viskas šalia nuo meškos riaumojimo virpa, net aidas klonius pasiekia toli, kur paliovusios suktis rateliuos baugiosios nimfos miškų ir satyrai kas sau išbėgioja)- lygiai taip pat ir nuožmus Ivanas - pabaisa, nuo amžių 365 gėrusi kraują žmonių,- dėl sudėjusių galvas saviškių sukriokė. Jo širdyje rūstybės liepsna įsižiebia, jis jau nevaldo savęs, ir siautėti apima noras bailų siaubiką šalių ir rūstybę paties Visagalio, šitokio skaičiaus žmonių pražudyti ant žemės paleistą, 370 paliegį tikrą saviems... „Pasakyk man, Jupiteri, argi veršis nebaudžiamas čia Radvila ir sugriaus mums tvirtoves? Žmonės kalbės, kad tai jis maskviškius ir mane nugalėjo. Ne! To nė vienas žmogus nesakys! Kad mane pas šešėlius siųstų tuojau be žaibų? Nenusilpo dar, Tarvastai kritus, 375 mano galybė nėmaž! Tad žygiuokit iš mano valstybės beregint, vyrai! Pirmyn! Nei žmonių negailėkit, nei būstų! Te Lietuvoj ugnimi bus ilgai pažymėta, kur žengėt! Ašenai karo veiksmus iš anapus Volgos stebėsiu. Šituo būdu įsakau už prakilnią Livoniją kautis.“ 30 Veikiai Maskvos karvedžiai valdovo įsakymus vykdo: greit tai vienur, tai kitur ašaringąjį karą palieja, vyrų pulkus iš pačių Ripajų į Lietuvą veda, Dnepro derlingus laukus, Dauguvos gyventojų kraštą pereina ryžto pilni, ir ugniavietėm žemės parūksta 385 čia, kur Dubrovnos pilis ir kur Algirdo miestas dvišonis — Vitebskas - žiūri žemyn į skalaujančią akmenis Vitbą, regi laukus, kur kadai Krapivenkos akmenys kraujo putą skalavo ir kur maskviškių kauleliai bolavo.

-9-

Orfam praterea Auvio cognomine diam, Orfam femirutis cui pendent mcenia muris, ežiai Et Chotcheuitium Sclouum,atą Copilsia tečta a Incendunt circum,pomaeria vičta feruntur ||| ilsbiur, Vulcano populante,fed indefenfa fauilla R.ura domosgue procul rapidas vexere fub auras, Oui fimul ut Lirauūm rumor pervenit ad aures, Jamdudum cupidi terras,camposą; levare Invilx gentis properabant milite: guonam Viė5fuper Litavos eguitarelicentiusagros O Radivile fines Mofchosi fed in hoc mora nulla, Finitimas validis ftipatus millibus oras Agmen agit celerans: veftigia cernit, at hoftis Copia nulla fuper : malefortia pectora furto Sylue ingė+ Bella pužnuius tutifsima terga dedėre, es Mojibo Oui loca perpetuis horrent „L -dioi fyluis, aig Ouid faciat? raptis guo rebus clariget orbe? Vos tamen interea jultam mihi folvite poenam Radivilus Barbaric2e terra: vos turba dolenda coloni, as . ke Marte petam fimili :dičtum probat exitus ingens ika Audita e fylvis ignoti murmuris xra, Arua repentinis eguitum fonučre catervis, More furentis aguz,cum per fata Izta,vias5 Aggeribus ruptis torrenti exuberat unda, Odantaė dom proturbat, £ appida fternit: Fulferunt enfes,trepidumą haufere cruorem, Horrificusc; fragor trepidas circumfonat arces- Fumat opimus ager,colles clamore refultant,

g Excitas

RADVILIADA / ANTRA DALIS

Padega Oršą, kuri, upeliūkščio vardu pavadinta,

30 žvelgia žemyn iš aukštai ligi pusės sugriuvusiom sienom,

395

plėnim Kopysio namus ir Chodkevičių Šklovą paleidžia; priemiesčius jų ugnimi įsisiautęs Vulkanas įveikia,

ir tų gaisrų pelenais per daugelį mylių aplinkui

apnešė vėjai greiti neapsaugotus rūmus ir kaimus.

Kai tik lietuvių ausis ta Žinia pasiekia, iš karto

skuba, seniai trokšdami su ginklu nuo tėvynės nuimti naštą kareivių tautos, kuriai neapykantą jaučia... Radvila, ar dar ilgai maskviškiams laisviems jodinėti leisi lietuvių laukais?- Ir pavojaus akivaizdoj greitai

400 daugel galingų pulkų sutelkęs, į gretimą kraštą

veda karius Radvila ir pėdsakais eina, tik priešo

pėdos ataušo seniai: vogčiomis sukėlusios karą,

bailios krūtinės dabar kuo saugiausiai pabėgo ton pusėn, kur nuo tvano laikų neįžengiamos girios stūksojo.

405 Kas jam daryti? Ir kur atpirkimo už žalą ieškoti?

410

415

„Ko nusipelnote, tą ir gausite, barbarų žemės!

Aš atžygiuosiu pas jus, apgailėtinos minios valstiečių,

su panašiom dovanom!"- Ir patvirtina atpildas žodį,

kai pasigirdo miškuos neaiškus dundėjimas vario

ir subildėjo staiga nuo lietuvių raitelių dirvos —

tarsi nuo pikto vandens, kai dambas pralaužusios bangos

virš pakulių pasėlių ir kelių sūkuriuodamos tvinsta,

šluoja savo kely pirkias ir miestus sunaikina.

Saulėj sutvisko kardai ir bailingą kraują praliejo;

bukščios tvirtovės perdėm nuo baisios baladonės apkursta.

Rūksta derlingi laukai, kaukarai nuo riksmų šokinėja -

- 101 -

„ „ Excitasdyneces dives Smolenfcia deflet. Lanos e. Intered Litaui diuerfš in parte Velifi grumpopų- Foecundos populantur agtos,homines4; cruentat. lat, | Nonmihi fi centumlingua,(i ferrea vox lit, Innumeras clades Mofchorum evolvere poflem, Mars guibusarmipotens illis defzuiit oris. At non propofito,bellive averfus amore "Trux animus,placida nec pacem mente petiuit Feedifragus Princeps,fuperi contemptor honoris. Vindičtam penitus fpirat de pečtore,plenus Trarum: furoripfe nefas,bellog; miniftrat Confilium przceps „ingenti * mole refumit Mofžbiap- Bella,ferox populis,« pollens viribus ufė;, ag "Exciitimmenfas duris rumoribus urbes, Itium, Et guascung tenet Mofchouia ninguida gentės. lam4; exercentur vaftis incudibus enfes, Arma novant,fubiguntg; leues in cote fagittas. Martia jam fonitu confpirant cornua trifti, aa Venit abextremis habitator finibus Oce, "Et Tuerii, Permlė viri,Branfcana juventus, OBy fu: in Ouigue colunt Solonan, « gui glacialibus Obym Iugaria ia Fluchibusinfufum,guo non eftlatior amnis, dia, Aftrachani,Cafanes6; leves,Hungric; remoti, tauta lstnų Vicini Perlis Sibytes,gens afpera bello, dinevt tota Propter Achgmenias urbes ia rura colentes, dievix tran Atcp Ali populi gui funt trans littora Volga, aupakS Tanaim,Europzm at; Afiam gui limite findit,

Conyeniunt magno numero, namą; inde ducentis Millibus

RADVILIADA / ANTRA DALIS

tai pražudytų žmonių Smolenskas turtingasis rauda. Veikiai lietuviai kitur pasirodo ir siaubia Veližo derlium turtingas dirvas ir tenai išgalabija žmones. 420 Jeigu ir šimtą burnų, geležinį liežuvį turėčiau, tai apsakyti vis vien nepajėgčiau, kiek ginklais galingas Marsas tuose kraštuose maskviškiams žudynių surengė! Tik rūstaširdė dvasia neatsižada tikslo ir meilės karui, netrokšta taikos meilingoj širdy Kunigaikštis, 425 laužantis žodį tasai aukščiausios garbės pamynėjas. Pilnas rūstybės kerštu giliai krūtinėje degė: nuodėmė - jo siutulys - ir pavojais gresiančios mintys traukė į karą, ir jis, stiprus žmonėmis ir galingas ištekliais, karo veiksmams su visa smarkybe vėl taisos, 43 akina žodžiais kietais didžiąsias sostines, siunčia įsakus žemėms visoms, kuriose tik Maskva viešpatauja. Ir jau kardai kalami ant didžiulių priekalų, pabūklai taisomi vėl ir bude vėl galandamos lengvosios strėlės. Marso trimitai ir vėl prabyla garsais gedulingais. 435 Renkas kariai iš pačių atokiausių Okos kampelių, Tverės ir Permės pulkai, jaunikaičiai iš Briansko, kariūnai — kas nuo Solionos krantų, o kas - nuo vandens ledinuoto Obės (už ją platesnės nėra pasaulyje upės), astrachaniškiai, greiti kazaniečiai ir tolimas ugras, 40 persų kaimynai - gerai įgudę kare sibiriečiai, kaimus turį netoli Achemeno imperijos miestų; Azijos gentys, kurios gyvena už Volgos ir Dono - upės, kurios vandenai Europą nuo Azijos skiria. Marios susirenka jų, kol galiausiai nuo dukart po šimtą

- 103 -

Millibus obfcuram glomerabant pulvere nubem, | 240/.borž ŽEripedeseguitum (uper zguora lata cateruz, | „2990004 Inde manus peditum mifta ola nuda replebant, Basio Polcentes aciem,fed millibus octoginta, ditū, 200. Flučtuat A tellus, £ Aumina pota dehifcunt, Tormenta, Subfeditė gemens tormentisterra ducentis, . Guimmulta in ylvis voli:at, cum decutit Auftro Acris hyems, folia: aut formicx farra tumultu - Invalere,niger populus,(ub cefpite molli; Oudim multi Aučtus furgunt turbata per alta: Tali fe numero Mofchorum turba ferebat, Excidium prafens cibi magne Polotte vehentes, Vrbsantigua,viris populofa crepidine Dūne | Polotrms,

Erigitur,tum colle nitet tundata vetufto, i Arx olim Rufsis,Litavis regnata deinde, - Diues opum, gazisą potens,dum fata finebant,

Huic tum Aorenti Mofchus,dum foedera fingit,

Improuifus adeft,* circumfufa premebat

Meenia,gua rapidusą R.ubon przterfluit, šgud

„Rofida przcipiti decurrit valle Polotta,

R.oboreumg (uz vallum precingitur arci,

Nec reguies: Molchus preceps fine fine ruebat,

Incutiens bellum Aammati mole, modis4 " Ouos Mars cung dabat folers belli atg; tumultus,

Alitibusą; globis urbs £ concufsa tremebant—||| Exuriturą Fundamenta,ruunt antigui tea Polotti,. uj r Interea lambunt properantia moenia Aamma, skai 7

Vrbs incenla cadit,late excanduit atris 2 £ Į | Jgnibus

RADVILIADA / ANTRA DALIS

445 tūkstančių vyrų dangaus nesimatė pro debesis dulkių virš lygumos, kurioje į pulkus raitieji sustojo.

Tvino per plynas vietas ir jungtinės karingos pėstijos kuopos - aštuonis kartus po dešimtį tūkstančių vyrų. Žemė lingavo tenai, į šalis ten skyrėsi upės,

450 verkė ir dubo laukai po dviem šimtinėm pabūklų. Lygiai kaip girioj būriais sūkuriuoja lapai, kai Austras juos nudraskys su speigu, panašiai kaip per minkštą

velėną skruzdės - juodžiukių tauta - urduliais kviečius apipuola, taip, kaip banga už bangos suaudrojusioj jūroj vis kyla,

455 lygiai maskviškiai minių miniomis į Lietuvą tvino, tavo mirtim nešini, didysis Polocko mieste!

Miestas, daugybės žmonių apgyventas, kur Dūnos krantinės kyla ir spindi pilis, pastatyta ant vetušo kalno; rusai ją valdė kadai, o paskui ir lietuviai, ir buvo

40 turtų pilna ir stipri, kol dalia atmaininga šypsojos.

Taigi prie miesto, kuplaus, kol maskviškiai vaizdavo,

kad laikos žodžio, Ivanas staiga pasirodo ir supa apsemtas sienas, kur bėga srauni Dauguva ir kur vandenis, tyrus tarsi rasa, po stačia pakriauše plukdina Polotė,

465 užtvarą savo pilies ąžuolinį aplinkui apsupus.

Rymoti laiko nėra: be perstojo puola Maskviškis, skelbdamas karą visa galybe ugnies ir kitokiais būdais, kuriuos tik kariauti Marsas suteikia; visas miestas iš pat pamatų apardytų net virpa

470 nuo sviedinių, ir stogai ilgaamžio Polocko griūva. Liepsnos tuo tarpu greitas užsidegti sienas belaižo, miestas gūra ugny ir plačiai liepsnoja degėsiais;

- 105 -

Ignibus,intus alunt Auppam guerceta fauillis Comutanda breui : nec enim fera Aamma guieuit, Donec collapfi cineres,arx fola remanfit: Ouam rabidi magnis impugnant viribus hoftes, Saucia murali ferientes moenia ferro, Ouod neg; nubiferis dedučta montibus orni, Nec pinusfyluze foboles antigua decentis, Suftentare gucunt,nec meenia dura refutant, Objetu laterum nexo,fed vita fatifcunt, Atnon idcirco Litavis per chara cucurrit Olsa tremor,ned ficfternuntur corda pauore, Pectoribus portas interčlufere patentes, Ouamuis nec pugnare pares,ė fpilsa corona. Hiehnicių= Non ego te tacitum juvenis fortifsime mittam femiRimė Verlibus : 0 Helebovicia lux unica gentis, defendi: Po In Litavisfydus,cuius clarifsima virtus Tatum | Etbello, medio toties f pečtata Senatu, Confiliis fančtis: invitą fatebitur ipfa Inuidia,ė franget dentem fi illidere tentet, O vir,o merito pofthac venturus in ora. Ecce ruunt hoftes,Parcamą;,necem4; ferentes, At6;aditu lato condenfi irtumpere certant, Dumgalii trepidant,dum terror 4 error ubid;, Pars referare iubent arcem,pars tendere contra : Hic Deus omnipotens vires £ laudis amorem Subdidit,ė ftimulos HlebovicI corde fubegit, Emicat hc alacer: pro noftrum dedecus ingens! Guis metus d fociižguidnam cunčtatio UEĖ ; tg

RADVILIADA / ANTRA DALIS

kibirkštys puola plaušus viduje ąžuolinės tvirtovės, vaizdą pakeisiančios greit, ir liepsna nenurimsta, kol viskas 475 virsta mieste pelenais ir tiktai tvirtovė bestovi. Ją didelėm pastangom kaip padūkę priešai šturmuoja, aižyti mūrams skirtais sviediniais daužydami sienas; jų suturėti nėmaž nepajėgia nė uosiai iš krašto remiančių dangų kalnų, nei puikųjų miškų išaugintas 40 vetušas vaikas — pušis, ir galingos sienos nelaiko, yra per rąstų siūles ir, metalo įveiktos, žioji.

Tik lietuvaičiams dėl to nei šiurpas per kūną nuėjo, nei nukrito širdis į kulnus kam nors iš gynėjų: Žiojinčius sienoj plyšius lietuviai krūtinėm užstojo,

485 nors ir maskviškiams jėga nelygūs, ir gretos netankios.

Jokiu būdu giesmėje aš tavęs nepraleisiu, narsiausias vytre, vičvienas šviesos spinduly Glebavičių šeimai, tu, Lietuvos šviesuly, kurio skaisčiausias narsumas šitiek sprendimais didžiais ir kare, ir senatui suėjus

190 reiškės, kad šitam pritars net patsai Pavydas - prieš savą norą,- ir dantį atkąs, jei bent sykį ryšis įkąsti. Vyre, kursai legenda vėliau už nuopelnus virsi!.. Va, nešini pražūtim ir žudynėmis, veržiasi priešai, stengias plačiai puldami tankiomis gretomis prasibrauti. 5 Kol triūsinėja vieni ir visur suirutė bei siaubas, liepia daryti vartus kai kurie, kai kurie - susigrumti. Tik Visagalis vienam Glebavičiui davė stiprybės, kėlė garbės troškimu ir ragino akstinu širdį. Šoka karštai: „Ei, šalin, neapsakoma gėda, nuo mūsų! 0 Ko, bendražygiai, baisu? Ir ką gi reiškia delsimas?

- 107 -

At pavo, .guzue ifta repens vecordia (urgit ? Guo vobis mentes,olim gux Rare folebant Invičtx,pavido fe convertere tumultu? Stateviri,per vos X fortia fačta parentum,

Per Ducis Augultinomen,per fi guid honoris Debetis patriz,nunc oro oftendite robur.

En guid inaudacesgeritis tela irritažguidūe Signat egues Litauūm bellis infigne vetuftum Sed gug voslatebrz accipienti guo tendere vultisž Sic ait,ė focios dičtis accendit ad arma,

"Tum pariter clamore ruunt,cuneis; coačtis Agglomerant,ardentG; mori pro maenibus altis,

Acer Holubicius, Corfacorum4 juventus, | 2 sija Et Dorohoftaidum P Etrus de gente,fimulė ce Palaitis:

Nemirii fortes,nec non Dovoyna Polotti Rečtor,ė Hefmanni: comes his de gente Polona Verchlinius,mortem cupidus pro laude pacilci, Atgue Polottiadz religui,generofa propago, In medias mortes pro libertate ruebant, Haud multi numero fed belli nodus,in omne Ouos feret eximios bona Fama volubilis zuum,

Conleruėre manus pugna, Mofchosą; fub ipfo Confertos aditu,ftričtis mucronibus urgent, Mifsilibus denfis agitur penitusd; regrefsum Eripiunt aciesftričta fternitė virum vir. Denig; praeruptas moles cum turbine volsunt, Ouzx Mofchos latė Rernunt: tum glandibus igni Efulis, £ mortiferž pepulere procella,

g ij Spumat

RADVILIADA / ANTRA DALIS

Baimė? Iš kur tas galvų umarus aptemimas paeina? Ko jus, bičiuliai, drąsa nuo baisaus sumišimo apleido? Jos gi anksčiau niekada negalėjo niekas palaužti! Vyrai, suraskit jėgų savyje ir tėvų drąsiaširdžiuos 505 Žygiuos, valdovo garbėj ir garbingoj prievolėj ginti žemę tėvų ir visiems parodykit savą galybę! Ko tad nešiojat bailiai nenaudojamą ginklą? Ir ką gi raitelis žymi tada - Lietuvos senovinis herbas? Kokios slaptavietės jus bepriglobs? Kur ruošiatės trauktis?“— 0 Kalbino taip ir draugams susigrumti įpūtė dvasios. Puola iškart su triukšmu ir, sudarę pleištines kuopas, telkias ir trokšta karštai už aukštąsias sienas numirti. Laisvę apginti aršus Golubickis, jauni Korsakaičiai, Dorohostaiskių senos giminės numylėtinis Petras 515 ir polockiečių visų vaivada Davaina, ir Nemiros narsūs, Hesmanai ir jų bendražygis lenkas Vežchleiskis, troškę visi širdimi atiduoti gyvybę už garbę, ir polockiečiai kiti, vis kilmingų šeimų palikuonys, veržės į mūšį tenai, kur pati mirtis viešpatavo, 520 šitaip negausūs, tačiau užpuolikams kliuviniu virtę vyrai, kuriuos amžinai Garbė sparnuotoji aukštins. Vyrai paleidžia rankas į darbą ir kardus iškėlę spaudžia Maskvos kareivius, susigrūdusius sienos gvėrynėj; krinta lietum šoviniai, ir maskviškių sutelktos gretos 525 traukiasi vien greitomis, ir kareivis griauna kareivį. Vyrai tuomet ant galvų tiesiog uolas kaip per audrą ritina, kloja plačiai Maskvos kareivius, kol galiausiai davę kulkoms ugnies užgriuvo juos mirtina vėtra.

- 100 -

V“ confilį Spumat ubi6; cruor Mofchus,pars dente mGordie Lrais [ud Tormentis lacerata folum, parsenfe perempta,

į “ Parsin pracipites folsas,DunxG Auenta Voluitur,ė cumulis anguftauere Polottam Caeforum juvenum: vilus traxifse cruorem Amnis,ė abforptas in Dunam ferre cateruas.

At Litavi,pulchrum Izti Paxana canentes, Ingeminant, poft tot curas,Martisė; labores, Ignari penitus guid fera crepufcula,vel guid Poftera lux oritura vehat de fede Tonantys. Guidribi tunc animi fuit 6 Ivane. videnti Funeraž mačtatas6 acies fub moenibus altis2 Defefsas6 tuas vires,irrifaG; fceptra? Nunc nunc jam fzuo glifcit violentia Mofcho, „, Tra,pudorą fubit,totog furentis ab ore D.Niolt“ Scintilla abfikunt,A ni reverentia profit

w guidam > A r >

paramų | Tamdudum facrum fregifset fufte Nicolam.

Mofdburū, | Siccinie me patriis abdučtum deferis oris

: Proditori 6 pro me,pro Mofcha gente precator Futilis! an potius vis res curare Latinas. Įdcircone tuis Panchxa adolemus acerris Munera churicremis,ceramg; liguamus,ė ignem Vrimuszternum,R egnis penetralia noftris "Te numerofa manent,feftog 4 nomine Soles Indscit nobis tua pičta ante ora facerdosė Difce juvare tuos,ė nos reverere vicilsim:

Vrcp erat iratus proceres fic infit ad omnes Voce.Megiftanes : O Moscn1 s£mper inertes;" : Et malė

RADVILIADA / ANTRA DALIS

Plūsta visi pašaliai maskviškių krauju: atsikanda

530 žemės kiekvienas - ir tas, ką sudraskė patrankos, ir kitas, ką užkapojo kardai; į skardingus griovius ir į Dūnos vandenis ritas dalis, ir jaunų negyvėlių kūnai tvindo Polotės bangas, kad atrodė: ne vandenį - kraują plukdo ir neša krūvas lavonų į Dauguvą upė.

535 Tik lietuvaičiai, linksmai uždainuodami pergalės giesmę, jaučias perpus stipresni po tiek rūpesčių, karo sunkumų ir nenujaučia visai, ką atneš jiems iš Viešpaties sosto vakaro tamsos ir ką - patekėsianti rytmečio saulė.

Ką tu, Ivanai, tada pajutai krūtinėj, išvydęs

40 žuvusius? Vyrų gretas, prie sienų aukštų iškapotas? Mąžtančias savo jėgas ir skeptrus, patyrusius gėdą? Žiaurų Maskviškį dabar niršulys ir pyktis užvaldo, muša raudonis - bet taip, kad iš šėlo apimto veido kibirkštys lekia, ir jei pagarba nelaikytų už rankos,

545 trenktų tikriausiai skeptru į veidą šventam Mikalojui:

„Negi toli nuo namų taip apleidi mane, išdavike? O tu, danguj už mane ir maskviškių tautas užtarėjau bergždžias! Gal trokšti verčiau jau lotynišką reikalą remti? Argi už tai mes tavuos smilkytuvuos smilkom Panchajos

550 smilkalus, liejam žvakes ir deginam amžiną ugnį?

Argi po mūsų valdas tau nestovi gausios šventyklos? Argi ne priešais tave, pavaizduotą ikonose, popas

mums iškilmingai dienas šventaisiais vardais pavadina? Nagi, paremk saviškius ir pagerbdamas mus atsilygink!"

555 Ir kaip anksčiau, kai baisus pasiutimas užeidavo, ima rėkti balsu ant visos bajorijos: „Kaip drįstate bėgti

- 111 -

Et maleforte genus! guls tantum copia fandi

Ventofžin lingui,guoties pugnare necelse,

At Maasinpedibus,tugitis me cunčta videntež

Et palsim caditis plebsimmilerabilis enfe.

At non in Bacchum fegnes,cevereg; lumbis, Molcboršs Cum lyra, vel refonans induxit tibia faltus. morės.

Vos ( ni morti eftis damnati) aduertite mentė:

Viribusarmorum haud datur expugnare Polottū,

At fefsoslenti magis obfidione domate,

Nocte,died; ferant duros fine fine labores, |

Szpe domat tempus,guos non violentia fregit.

Hic mibi vos fortes date,nunc eft viribus ulus,

Huic aliud mercedis erit,gui fervidus urbis

Diftulit excidium,breviter noftra arma moratus.

At Radivilus opus magnū fub corde mouebat, | Radivilus

Clarorum felix operum,fomenta retentans oBfidionem Curarum,feu SOL fupra,feu curreretinfra. e Nj Namą videns pacis Mofchum promifsa procella were, Linguere,4 infolito turbatus pečtora motu, 4 "Guamvisdenfa videt populis horrentia caftra, si ua Affličtis trepidatfuccurrerecivibus, acrem F, Dux in Militiamcy parat:gualis raptoris in ora, olyk+ (9 Calpia foetaiacensarmento tygris,ab antro A Exilit Hircano: fic laudis adorea poftąuam Cc. paru

Ec laudis Rimulavit Amor, Radivilus in hoftem | eli Nie Ra

Fertur:at oficium fimul intendebat in arma, - Georg. Alter Nicoleos R aDiviLi nominis heros, > Oui te, Vilna decens,